Kalbėdamas Lenkijos sostinėje Lietuvos Vyriausybės vadovas pabrėžė europinio solidarumo ir vienybės reikšmę, būtinybę neryškinti takoskyrų tarp „senųjų“ ir „naujųjų“ bendrijos narių, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

S. Skvernelio teigimu, ES neturėtų spręsti tų klausimų, kuriuos efektyviai galima išspręsti nacionaliniu lygmeniu. Pasak jo, stiprios valstybės narės ir stiprūs jų nacionaliniai parlamentai yra ES pagrindas.

Kalbėdamas apie svarbiausias ES plėtros pamokas Lietuvos premjeras išskyrė konkurencingą vidaus rinką ir paragino atsispirti protekcionistinėms rinkos apsaugos tendencijoms. Jis akcentavo, kad iš vidaus rinkos laimi visos 28 šalys narės.

S. Skvernelis pažymėjo, kad ES plėtra vainikavo prieš 30 metų prasidėjusį Europos vienijimosi procesą.

„Griuvo geležinę uždangą simbolizavusi Berlyno siena, Lenkijoje „Solidarumas“ išjudino demokratinius procesus visoje Vidurio Europoje. Tuo pačiu metu įvyko Baltijos kelias. Milijonai žmonių, susikibę rankomis gyva grandine, paliudijo laisvės troškimą, kad pasmerktų nusikalstamą Stalino-Hitlerio sandėrį. Žmonės aiškiai ir nedviprasmiškai pasakė, kad prievarta ir jėgos politika yra nepriimtina tarptautiniuose santykiuose. Mums, lietuviams, ES yra daug daugiau negu tik ekonominis projektas. Pirmiausia, ji yra taikos ir laisvės projektas“, – kalbėjo jis.

S. Skvernelis pakvietė šių metų rugpjūčio 23 dieną ES mastu minėti totalitarinių režimų aukų atminties dieną.

Renginyje Varšuvoje, Karaliaus rūmuose, taip pat dalyvavo 2004 metų gegužės 1 dieną į ES įstojusių Čekijos, Estijos, Kipro, Latvijos, Maltos, Slovakijos, Slovėnijos ir Vengrijos atstovai bei vėliau įstojusių Rumunijos, Bulgarijos ir Kroatijos politikai.