Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija, susitikimo metu ministrai sutarė dėl naujų pajėgumų tikslų, kurie nustato išteklius, pajėgas ir gebėjimus, reikalingus kolektyvinės gynybos planų įgyvendinimui. Kaip pagrindiniai NATO prioritetai išskirti oro gynyba, tolimojo nuotolio ginklai, logistika bei didelių sausumos manevro grupių formavimas.

„Jei girdime NATO karinę žvalgybą, NATO šalių finansavimas gynybai turi siekti 5 procentus nuo BVP procento vėliausiai iki 2030 metų. Lietuva įvykdys savo dalį – kitąmet didinsime gynybos biudžetą nuo 4 iki daugiau nei 5 procentų“, – sakė krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė.

NATO gynybos ministrų susitikime vyko Šiaurės Atlanto Tarybos posėdis, kuriame dalyvavo visos 32 NATO šalys. Branduolinio planavimo grupės susitikime šalys aptarė branduolinės politikos planavimą ir progresą stiprinant NATO branduolinį atgrasymą.

Vizito metu ministrė D. Šakalienė surengė dvišalius susitikimus su Prancūzijos, Liuksemburgo ir Portugalijos gynybos ministrais bei Europos Sąjungos diplomatijos vadove Kaja Kallas.

Su K. Kallas ministrė aptarė bendradarbiavimą su Indijos-Ramiojo vandenynų regionu, Europos Sąjungos (ES) paramą Ukrainai, ES saugumo stiprinimą ir „SAFE” instrumentą.

Susitikimo su Liuksemburgo gynybos ministre metu D. Šakalienė padėkojo už aktyvų įsitraukimą į NATO daugianacionalinę kovinę grupę Lietuvoje bei čia tarnauti siunčiamus karius, taip pat aptarė galimą Liuksemburgo finansinę pagalbą mums svarbiuose infrastruktūros projektuose.

Susitikime su Prancūzijos gynybos ministru D. Šakalienė pakvietė Prancūziją prisidėti prie NATO rotacinio oro gynybos modelio įgyvendinimo Lietuvoje, siunčiant antžeminius oro gynybos pajėgumus ar laivus, kurie aprūpinti oro gynybos sistemomis, taip pat aptarė gynybos pramonės bei gynybos pajėgumų plėtros klausimus.

Ministrė D. Šakalienė taip pat įteikė kvietimą JAV ambasadoriui Matthew Whitaker apsilankyti Lietuvoje.

Briuselyje buvo pasirašytos dvi strategiškai svarbios deklaracijos. Pirmoji – bendra deklaracija dėl Baltijos jūros saugumo, kuri įtvirtino šalių įsipareigojimą stiprinti Baltijos jūros saugumą per glaudesnį NATO ir ES bendradarbiavimą, koordinuotai keistis informacija ir atgrasant priešišką veiklą regione. Artėjant NATO viršūnių susitikimo Hagoje, bus plėtojama NATO veikla Baltijos jūros saugumo srityje bei diskutuojamos priemonės kritiškai svarbios povandeninės infrastruktūros apsaugai.

Antroji – ketinimų protokolas dėl vikšrinių kovos mašinų CV90 įsigijimo, kurios yra neatsiejama Lietuvos nacionalinės divizijos formavimo dalis. Šių pėstininkų kovos mašinų įsigijimo programoje Lietuva dalyvauja kartu su Suomija, Švedija, Norvegija, Estija ir Nyderlandais.  Planuojama, kad bendros šalių pastangos paspartins įsigijimą, supaprastins aptarnavimą bei sukurs vertę mūsų ekonomikai per pramoninį bendradarbiavimą.

Krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė dalyvavo Junginės Karalystės ir Vokietijos vadovaujamos Ukrainos gynybos kontaktinės grupės (Ramšteino formato) susitikime. Su Ukrainos atstovais buvo aptarti kritiniai Ukrainos kariuomenės ginkluotės poreikiai ir teikiama parama.