- Autoriai: Jūratė Damulytė, Saulius Jakučionis, Ingrida Steniulienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šių metų balandį generalinis prokuroras Evaldas Pašilis kreipėsi į Seimą, prašydamas panaikinti Seimo nario Gintaro Steponavičiaus teisinę neliečiamybę. Liberalų sąjūdžiui šis parlamentaras tada jau nebepriklausė – politikas suspendavo narystę partijoje paaiškėjus, kad šiame tyrime jis apklaustas kaip specialusis liudytojas. Seimui panaikinus teisinę neliečiamybę, G.Steponavičiui buvo pateikti įtarimai dėl piktnaudžiavimo.
Jau tuomet prokurorų kreipimesi į Seimą nurodyta, kad galimu nusikalstamu veikimu galėjo būti siekiama naudos ne pavieniams politikams, o visai partijai – Liberalų sąjūdžiui.
„Asmeniškai ne kartą bendraudamas su vieno verslo koncerno vadovu, tarėsi dėl lėšų, kuriomis neteisėtai buvo finansuota G.Steponavičiaus atstovaujama politinė partija, viena viešoji įstaiga, Gintaro Steponavičiaus paramos fondas bei šio Seimo nario rinkiminė kampanija“, – šių metų balandį pranešė Generalinė prokuratūra.
Prokurorams įtarimų sukėlė „MG Baltic“ 15 tūkst. eurų parama G.Steponavičiaus paramos fondui ir „Laisvės studijų centrui“. Anot pareigūnų, susitaręs dėl paramos šioms organizacijoms, G.Steponavičius balsavo dėl koncernui naudingų teisės aktų priėmimo.
Tąkart komentuodamas prokuratūros pranešimus apie galimą neteisėtą partijos finansavimą Liberalų sąjūdžio pirmininkas sostinės meras Remigijus Šimašius juos vadino nesusipratimu. Jis teigė nematąs jokio pagrindo įtarimams partijai, nes keli partijos užsakyti auditai parodė, jog Liberalų sąjūdžio finansai – skaidrūs.
Šiemet gegužę prokurorai pateikė įtarimus ir eksliberalui Šarūnui Gustainiui. Dar balandį jis paliko pareigas Vilniaus savivaldybės taryboje. Jis taip pat pašalintas iš partijos, nes prokurorų Seimui pateiktoje informacijoje apie G.Steponavičių liberalai tvirtino matantys, kad būtent Š.Gustainis galėjo sąmoningai veikti interesų grupių naudai.
Š.Gustainis įtariamas dėl kyšininkavimo epizoduose, kai praėjusios kadencijos Seime dirbo Seimo nariu. Anot teisėsaugos, jis iš R.Kurlianskio už koncernui palankių sprendimų priėmimą Seime priėmė 8,7 tūkst. eurų kyšį, užmaskuotą kaip paramą viešajai įstaigai. Pareigūnai nurodė, kad vykdydamas R.Kurlianskio prašymą Š.Gustainis 2015 metų rudenį Seime registravo Vartojimo kredito įstatymo pataisas ir balsavo už jų priėmimą.
Įtarimai ir Darbo partijos buvusiam lyderiui V.Gapšiui
Praėjusių metų gegužės pabaigoje teisėsauga pranešė įtarianti, kad kyšį iš R.Kurlianskio galėjo paimti ir buvęs Darbo partijos narys, tuo metu parlamentaru dirbęs Vytautas Gapšys.
Tuomet pranešta, kad už įtariamą politinės reklamos nuolaidomis gautą 27 tūkst. eurų kyšį politikas turėjo paveikti partiečius, kad šie veiktų „MG Baltic“ interesų naudai. Penktadienį teisėsaugai patikslinus įtarimus nurodoma, kad kyšio suma V.Gapšiui siekė 12 tūkst. 100 eurų. Generaliniam prokurorui pernai birželį paprašius panaikinti V.Gapšio imunitetą, jis pernai liepą pasitraukė iš Seimo. Teisėsauga politikui pateikė įtarimus dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu.
Anot prokurorų, V.Gapšys galėjo veikti „MG Baltic“ naudai Seime svarstant Pelno mokesčio įstatymo pataisas bei balsuojant dėl kelio Vilnius – Utena projekto. Taip pat įtariama, kad R.Kurlianskis per buvusį Darbo partijos narį siekė atsistatydinusio „Lietuvos geležinkelių“ vadovo Stasio Dailydkos palikimo dar vienai kadencijai, palankių rezultatų Ignalinos atominės elektrinės skelbtuose viešuosiuose pirkimuose.
Įtariama, kad R. Kurlianskis per V.Gapšį taip pat siekė, jog buvusi kandidatė į generalines prokurores Edita Dambrauskienė nebūtų patvirtinta per balsavimą Seime.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žemaitaitis: matau, kad Skvernelis nerimsta10
Nešventiškos Kalėdų išvakarės vos pradėjusioje dirbti koalicijoje. Remigijus Žemaitaitis grasina, kad jo nepaskyrus į Seimo vadovybę, Seimo Pirmininko postą reikėtų atimti ir iš Sauliaus Skvernelio. Šis ragina susik...
-
Jei ne Šimonytė, tai kas?11
Konservatoriai prieš didžiąsias metų šventes sulaukė nemalonių naujienų. Ekspremjerė Ingrida Šimonytė, laikyta pagrindine kandidate į partijos pirmininkes, paskelbė nesieksianti šio posto ir atsitrauksianti į užkulisius....
-
Politologai: Šimonytės sprendimas gali lemti krizę dešiniajame partijos flange12
Buvusiai premjerei Ingridai Šimonytei paskelbus, kad nesieks Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkės posto, dešiniajam partijos flangui gali pritrūkti lyderių, svarsto politologai. Pasak Mykolo Romerio...
-
Pavilionis sieks konservatorių partijos pirmininko posto13
Konservatorius Žygimantas Pavilionis sieks tapti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininku. Apie tai politikas pranešė antradienį socialiniame tinkle „Facebook“. ...
-
Mano, kad Blinkevičiūtė nedalyvaus socialdemokratų partijos pirmininko rinkimuose5
Artėjant Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko rinkimams, kairiosios politinės jėgos nariai neabejoja, kad tarp siūlomų kandidatų atsidurs premjero Gintauto Palucko ir dabartinės lyderės Vilijos Blinkevičiūtės pavardės. Visgi, social...
-
Šimonytė nekandidatuos į konservatorių partijos pirmininkus77
Ekspremjerė Ingrida Šimonytė nusprendė nekandidatuoti į Tėvynės Sąjungos sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkus. ...
-
Su Nyderlandų kolega susitikęs Paluckas vylėsi, kad NATO sutars dėl 3 proc. BVP gynybai9
Rukloje su Nyderlandų premjeru Dicku Schoofu (Diku Šhofu) susitikęs Lietuvos ministras pirmininkas Gintautas Paluckas vylėsi, kad NATO būsimame viršūnių susitikime sutars dėl mažiausiai 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybos finan...
-
Kubilius: yra signalų, kad Rusija agresijai prieš Vakarus gali pasiruošti per penkerius metus31
Už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius Vakarų Vyriausybių vadovus ragina suklusti. ...
-
Palucko patarėjais dirbs buvęs parlamentaras Jukna bei teisininkas Radčenka3
Premjero Gintauto Palucko patarėjų komandą papildė teisininkas, publicistas Aleksandras Radčenka bei buvęs europarlamentaras Vigilijus Jukna. ...
-
Lietuva Ukrainos telekomunikacijų sektoriaus atkūrimui skiria 20 tūkst. eurų6
Lietuva į Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) Specialųjį fondą Ukrainai, skirtą karo nuniokotam šalies telekomunikacijų sektoriui atkurti, perveda 20 tūkst. eurų. ...