Seimas nesiėmė konservatorių siūlomo projekto, kad norintieji tvarkyti užsieniui reikšmingą kultūros paveldą - kapines ir paminklus - Lietuvoje turėtų gauti ne tik Užsienio reikalų ministerijos (URM), bet ir Krašto apsaugos ministerijos (KAM) bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro sutikimą.

Seimas antradienį balsavo dėl šio projekto įtraukimo į rudens sesijos darbotvarkę, tačiau tam nepritarė, už buvus 30 Seimo narių, prieš - 10, 37 parlamentarams susilaikius.

Pataisas siūlė keturi konservatoriai Arvydas Anušauskas, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Vytautas Juozapaitis, Agnė Bilotaitė argumentuodami, kad dabar Lietuvos teisės aktai nenumato jokių reikalavimų ar apribojimų užsieniui reikšmingą kultūros paveldą (kapines, paminklus) tvarkančioms organizacijoms, tuo metu Lietuvos organizacijos užsienio šalyse tokiomis situacijomis susiduria su neadekvačiais reikalavimais.

Projekto autoriai tvirtina, kad dabartinės tvarkos nepakanka „siekiant kontroliuoti tokį reiškinį, kaip užsienio šalims reikšmingo kultūros paveldo  objektų panaudojimą tendencingam istorijos faktų pateikimui ir informaciniam karui prieš valstybę“. Be to, kaip teigė iniciatoriai, ne visuomet užtenka URM kompetencijos.

Dėl to įstatyme siūlyta numatyti, kad užsienio šalių karių ir civilių asmenų, žuvusių ar mirusių dėl karų ir represijų, kapavietės yra prižiūrimos, jas tvarkyti galima remiantis dvišalių tarptautinių sutarčių nuostatomis, tačiau papildomai turi būti gautas Krašto apsaugos ministerijos bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro pritarimas.

Daugelyje Lietuvos miestų ir rajonų yra Pirmojo bei Antrojo pasaulinių karų karių kapinės, jose stovi paminklai, kuriuose dėkojama „kariams išvaduotojams“.