Valstybės gynimo taryba sausį įtvirtino tikslą Lietuvos krašto apsaugai 2026–2030 metais skirti nuo 5 iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto, siekiant išvystyti kariuomenėje diviziją. Kol kas konkretūs finansavimo šaltiniai dar nėra aiškūs.

Šalies vadovai tikisi, jog didžiąją dalį papildomo lėšų poreikio bus galima užsitikrinti Europos Sąjungoje (ES) sutarus dėl bendro skolinimosi mechanizmo.

Anot prezidento Gitano Nausėdos, Bendrija turėtų priimti sprendimus dėl bendro skolinimosi gynybos reikmėms, lankstesnio požiūrio į deficitą, kuomet šis susidaro dėl skolinimosi krašto apsaugai. Prezidentas taip pat pasisako už Europos investicijų banko mandato praplėtimą.

Taip pat siekiama užsitikrinti Europos Komisijos leidimą pažeisti fiskalinę drausmę, jeigu šalis narė savarankiškai skolinasi krašto apsaugai.

Premjeras yra teigęs, kad šalies vadovo vaidmuo šiuo klausimu bus kertinis. Jis taip pat akcentavo, jog Vyriausybė pasistengs pasiekti reikalingą gynybos finansavimo lygį neaukodama kitų šalies ir visuomenės poreikių.

G. Nausėda interviu BNS yra sakęs, kad vienas papildomų lėšų šaltinių galėtų būti Lietuvos valiutos atsargos.

Vilnius gynybos finansavimą siekia didinti reaguodama į Maskvos karą Ukrainoje – Lietuvoje kuriama divizija, priimama vokiečių karių brigada.