„Valstybė nėra krizėje ir Vyriausybė nėra krizėje. Vyriausybė veikia ir darbai vyksta. Krizėje yra premjeras“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė F. Jansonas.

„Ar jis turi teisę kaip žmogus atsakyti į klausimus? Taip, tai yra visiškai padoru ir išklausyti antrąją pusę yra turbūt tiek žiniasklaidos siekis, ir visų. Ar tos dvi savaitės pakeičia kažką valstybės gyvenime? Ne“, – pridūrė jis.

BNS rašė, kad G. Paluckas nuo pirmadienio išėjo dviejų savaičių atostogų, per šį laikotarpį jis turėtų apsispręsti ir dėl savo politinės ateities.

Praėjusią savaitę prezidentas Gitanas Nausėda Vyriausybės vadovui davė šį laikotarpį apsispręsti, kaip elgtis – arba argumentuotai atsakyti į visuomenei kylančius klausimus dėl jo verslo ir praeities, arba spręsti dėl pasitraukimo iš pareigų.

„Tai laikotarpis tam tikra prasme yra ir premjerą delegavusiai partijai suprasti, kokioje situacijoje apskritai yra ir valstybė, ir pati partija kur gali atsidurti, ir kokie jų bus sprendimai“, – kalbėjo F. Jansonas.

„Tam tikra prasme tai yra laikotarpis koalicijai susivokti, kas jiem tinka, kas netinka, ir ne tik susivokti, ir ne tik kalbėti, bet ir veikti, jeigu reikia. Tam tikra prasme tai yra ir opozicijai, kuri irgi kol kas labai daug kalba ir labai mažai daro“, – tvirtino patarėjas.

Krizėje yra premjeras.

Ragina Seimą „padaryti savo darbą“

Kaip rašė BNS, dėl kylančių klausimų, susijusių su jo verslu, prezidentas paragino G. Palucką pasitikrinti pasitikėjimą Seime.

Reaguodamas į kritiką, kad prezidentas pats galėjo pareikšti nepasitikėjimą premjeru, F. Jansonas teigė, jog ministro pirmininko skyrime ir atleidime Seimas atlieka svarbų vaidmenį.

„Premjeras yra vienintelis, turbūt vienintelis pareigūnas, dėl kurio balsuoja Seimas ir balsuoja du kartus. (...) Tai šiuo atveju, jeigu ir pozicija, ir opozicija kol kas ramiai guli pajūriuose, šezlonguose ir kalba apie moralę. Jeigu pakiltų ir nueitų dirbti darbą, galbūt viskas būtų greičiau, aiškiau ir paprasčiau“, – teigė prezidento patarėjas.

Opozicija žada antroje rugpjūčio pusėje rengti neeilinę sesiją bei svarsto galimybę rengti G. Palucko apkaltą.

F. Jansonas pareiškė, kad reikalingi parašai neeilinei sesijai renkami „turbūt antrą savaitę“, o tai įrodo, jog opozicija to padaryti negeba greitai.

„Tai rodo jos, pasakykim, negalią iš dalies arba neįgalumą. Iš kitos pusės, tie patys „Vardan Lietuvos“ galėtų tą vieną ar du parašus, jeigu taip viskuo susirūpinę, (...) tai neeilinei sesijai pateikti. Aš suprantu, kad Seime išneštos kėdės iš salių, vyksta didieji remontai ir prie jūros gulėti yra maloniau, bet ateikit, padarykit savo darbą“, – sakė pareigūnas.

„Vardan Lietuvos“ lyderis Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis praėjusią savaitę pareiškė, kad šiuo metu Vyriausybė susiduria su krize, o vis daugiau klausimų sulaukiančiam premjerui sudėtinga eiti pareigas. Partija inicijavo valdančiosios koalicijos susitikimą šiuo klausimu. 

Apie premjero paskolą iš „Emus“: ar tai mokesčių vengimo schema, turi atsakyti specialistai

F. Jansonas teigia, kad į viešojoje erdvėje keliamą klausimą, ar 200 tūkst. eurų iš savo įmonės „Emus“ pasiskolinęs Gintautas Paluckas tokiu būdu bandė išvengti mokesčių, turi atsakyti specialistai.

„Turbūt čia jau reikia ne politikos patarėjo, o gero mokesčių specialisto. Jeigu iš tiesų paskola paimta už 8 proc., tai kiek ten ko galima nuslėpti ir kas iš to, tai nežinau. Čia turėtų paaiškinti jau tie, kurie tiksliai gali suskaičiuoti“, – „Žinių radijui“ teigė F. Jansonas.

„200 tūkst. dividendų išsigryninimas kaip ir aišku, kiek kainuoja, bet koks santykis su 8 proc. metinėmis palūkanomis ir kokiam laikui tos palūkanos ir ar tai yra mokesčių vengimo schema, tai turėtų atsakyti. Nes aplinkybė turbūt nuo procentų priklauso“, – akcentavo jis.

Pirmadienį apie premjero paskolą iš įmonės „Emus“ pranešė LRT Tyrimų skyrius. Remiantis informacija, G. Paluckui įmonė 2023 m. išdavė 180 tūkst. eurų paskolą, kuri pernai buvo padidinta iki 200 tūkst. eurų. Ministras pirmininkas įsipareigojo paskolą atiduoti per 4 metus.

Premjero paskolai, kurią jis gavo iš jam priklausančios įmonės, taikomos 8 proc. metinės palūkanos, pirmadienį informavo ministro pirmininko atstovas.

Savo metinėse deklaracijose Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) G. Paluckas yra nurodęs, kad 2023 m. jo pasiskolintų ir negrąžintų lėšų suma sudarė beveik 225,6 tūkst. eurų, o pernai ji kiek sumažėjo – iki 224 tūkst. eurų.

G. Paluckui priklauso 51 proc. akumuliatorių priežiūros sistemų įmonės „Emus“, o verslo partneriui Mindaugui Milašauskui – 49 proc.

ELTA primena, kad per pastaruosius porą mėnesių viešojoje erdvėje pasirodo vis nauji žurnalistiniai tyrimai apie G. Palucką bei jo praeitį, verslo ryšius bei įtartinus sandorius.

Dar gegužės pabaigoje tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ bei „Laisvės TV“ pranešė, kad iš dalies premjerui priklausanti įmonė „Garnis“ G. Paluckui jau einant ministro pirmininko pareigas gavo lengvatinę 200 tūkst. eurų paskolą iš nacionalinio plėtros banko ILTE.

Antroji „Sienos“ ir „Laisvės TV“ tyrimo dalis kėlė klausimus dėl iki 2018 m. Vyriausybės vadovo valdytos ežerų dugnų topografijos aplikaciją vysčiusios įmonės „Sagerta“ gautų ir negrąžintų šimtatūkstantinių paskolų iš bendrovės „Uni Trading“, siejamos su verslininku Darijumi Vilčinsku. Be to, skelbta, kad 2012 m. būsimasis premjeras iš verslininko vadovaujamos įmonės įsigijo 223 tūkst. eurų vertės būstą sostinės Verkių regioninio parko teritorijoje. Nors G. Paluckas neigė turėjęs verslo santykių su D. Vilčinsku, pastarasis vėliau „Verslo žinioms“ pripažino investavęs į socialdemokrato bendrovę.

Netrukus pasirodė ir trečiasis tyrimas – „Siena“ ir „Laisvės TV“ išsiaiškino, kad 2012 m. Kipro įmonė G. Paluckui sostinės centre pigiai pardavė butą sklype, kurį suformavo pats politikas, eidamas Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas.

Galiausiai, prieš kiek daugiau nei savaitę paaiškėjo, kad G. Paluckas vos prieš keletą savaičių atlygino dar 2012 m. vadinamoje „žiurkių byloje“ priteistą žalą Vilniaus miesto savivaldybei – paskutinius 4,9 tūkst. eurų iš 16,5 tūkst. priteistos sumos politikas sumokėjo šių metų liepos 8 d.

Apie G. Palucko praeitį skelbė ir kanalo „Redakcija“ žurnalistai. Tyrime pažymėta, kad socialdemokratų lyderis 2009 m. įsigijo žemės sklypą Vilniaus Laurų gatvėje, kuriame, kaip vėliau nutarė teismas, buvo neteisėtai privatizuotas valstybei priklausantis miškas. Be to, sklypas buvo suformuotas žemes sovietmečiu praradusių žmonių nuosavybės atkūrimui, tačiau netrukus pateko į premjero ir Genovaitės Arlauskienės rankas.

Galiausiai, visuomenininkas Andrius Tapinas pranešė, kad vos pernai įkurta premjero G. Palucko brolienės Virginijos Paluckienės bendrovė „Dankora“ gavo europinę paramą, kurios didžiąją dalį išleido perkant iš ministrui pirmininkui dalinai priklausančios įmonės „Garnis“.

Dėl „Garnio“ gautos ILTE paskolos panaudojimo aplinkybių ikiteisminį tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), situaciją vertina ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). Dėl antrojo tyrimo aplinkybių aiškinasi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

Tuo metu Seimo opozicija jau renka parašus šaukti neeilinę sesiją, kurios metu, neatmetama, gali būti inicijuojama ir apkalta G. Paluckui.