Kaip teigia „Mediaskopo“ duomenų strategė Vilūnė Kairienė, reikšmingoje dalyje publikacijų dominavo kritiškos nuotaikos, o vienas labiausiai girdimų kalbėtojų – premjeras Gintautas Paluckas.

Remiantis tyrimo duomenimis, balandžio 17 – gegužės 18 dienomis daugiausiai tradicinėje žiniasklaidoje apie mokesčių pakeitimus kalbėjo ministras pirmininkas G. Paluckas. Užfiksuotos 1247 publikacijos, kuriose mokesčių pertvarką komentavo premjeras.

„Jis tapo bene ryškiausiu mokesčių reformos veidu“, – Eltai teigė V. Kairienė.

Savo ruožtu kritikos dėl pasyvumo komunikuojant apie mokestinius pakeitimus sulaukęs finansų ministras Rimantas Šadžius – antras pagal matomumą. Į ministro vardą kalbant apie mokesčių pertvarką referuota 720 kartų.

Jis tapo bene ryškiausiu mokesčių reformos veidu.

Prezidento Gitano Nausėdos pozicija mokesčių klausimais taip pat minėta itin dažnai. Šalies vadovo vardą įvairios žiniasklaidos priemonės citavo 544 kartus.

„Į diskusijas jis įsitraukė akcentuodamas visuomenės reakciją ir galimas mokestines lengvatas: be minėto komentaro apie mitingo dalyvius, jis taip pat pažėrė savo pasiūlymų mokesčių pertvarkai – siūlė išlaikyti ar įvesti tam tikras lengvatas bei suteikti daugiau laisvės savivaldybėms spręsti dėl mokesčio taikymo“, – teigia „Mediaskopo“ duomenų strategė Vilūnė Kairienė.

Toliau pagal paminėjimus žiniasklaidoje rikiuojasi Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis (439 publikacijos) bei valdančiosios „Nemuno aušros“ partijos lyderis Remigijus Žemaitaitis (367).

Taip pat tarp aktyviausių mokesčių pertvarkos diskusijos dalyvių žiniasklaidoje – socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė (6 vieta – 283 paminėjimai), Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas (241 paminėjimas) bei Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas (195).

Aktyviausiųjų dešimtuką užbaigia Seimo opozicijos nariai – 159 kartus žiniasklaidoje apie mokesčius kalbėjęs konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ir 122 kartus žiniasklaidos priemonėse cituota buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Dėl mokesčių pertvarkos dominavo neigiamos ir prieštaringos reakcijos

„Mediaskopo“ atliktame tyrime iš viso analizuota daugiau nei 10 tūkst. publikacijų, paskelbtų 440 pagrindiniuose Lietuvos tradicinės žiniasklaidos šaltiniuose – interneto ir spaudos straipsniuose bei radijo ir televizijos informaciniuose ir publicistiniuose reportažuose. Kaip teigia V. Kairienė, neigiamo tono publikacijų buvo dauguma.

„Reikšmingoje dalyje publikacijų atsispindi prieštaringos reakcijos: pranešama apie protestus, nesutarimus ir visuomenės nepasitenkinimą planuojamais mokesčių pakeitimais. Ne viena publikacija nušvietė gyventojų mitingus prieš nekilnojamojo turto (NT) mokestį ir kritiką valdžios sprendimams“, – teigė analitikė.

„Teigiamo tono publikacijų buvo mažiausiai – tik pavienės antraštės palankiai ar optimistiškai nušvietė mokesčių reformos aspektus“, – tvirtino analitikė.

Iš visų su mokesčiais susijusių naujienų, daugiausiai aptariamas buvo NT apmokestinimas – turinys šia tema sudarė 22,2 proc. visų žinučių apie mokesčius. Panašiu mastu aptariamas buvo ir gyventojų pajamų mokestis (GPM), kuris užėmė 18,6 proc. visos mokesčių tematikos.

Anot V. Kairienės, tai rodo, kad šie du mokesčių reformos aspektai – NT ir GPM – sulaukė didžiausio žiniasklaidos dėmesio ir sukėlė plačiausias diskusijas.

„Apibendrinant, nors mokesčių reformų diskusijoje pasitaiko ir palaikančių balsų, viešojoje erdvėje dominuoja kritiškos nuotaikos. Akcentuojama galimai neproporcinga mokesčių našta gyventojams, o tai signalizuoja, kad nepasitenkinimas planuojamais NT ir GPM pakeitimais išlieka vienu svarbiausių iššūkių reformų priėmime“, – apibendrino V. Kairienė.

ELTA primena, kad antradienį Seimą pasieks Finansų ministerijos siūlomi GPM bei NT mokesčio pakeitimai, siūlymai kelti pelno mokestį, įvesti naujus cukraus ir draudimo mokesčius.

NT mokestį pagrindiniam būstui galėtų nustatyti pačios savivaldybės – jo apmokestinamą kartelę galėtų nustatyti intervale nuo 20 iki 80 tūkst. (atitinkamai 40 ir 160 tūkst. bendrasavininkiams), o tarifai priklausomai nuo jo vertės siektų nuo 0,1 iki 1 proc.

Likęs NT nebūtų apmokestinamas iki 20 tūkst. eurų vertės, o brangesniam būtų taikomi tokie pat tarifai, kaip ir pagrindiniam būstui.

Siūlomi trys gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifai nuo 20 iki 32 proc. bendrai metinių pajamų sumai.

Į ją nebūtų įskaitomos tantjemos, dividendai, ligos, motinystės ir kitos išmokos, pasibaigus gyvybės draudimo sutarties galiojimo terminui ir iš pensijų fondo gautos išmokos ir kitos ne darbo santykių pagrindu gautos pajamos – būtų apmokestinamos 15 proc. GPM.

Skaičiuojama, jog, priėmus visus mokestinius siūlymus, į valstybės ir savivaldybių biudžetus kitąmet papildomai būtų surenkama 248,7 mln. eurų, o 2027 m. – 624,6 mln. eurų.

Tuo metu valstybės gynybai finansuoti kitąmet planuojama sukaupti papildomai 306 mln. eurų, 2027 m. – 523,6 mln. eurų.