Ministras: Baltarusijos režimo hibridinės atakos smaigalys dabar nukreiptas į Lenkiją

Pasak jo, neteisėtų migrantų srautai iš Baltarusijos į Lenkiją dabar dešimteriopai didesni nei Lietuvos pasienyje.

„Dabar hibridinės atakos smaigalys nukreiptas būtent prieš Lenkiją. Jei liepą–rugpjūčio pradžioje buvo dešimt–dvidešimt kartų didesnis srautas į Lietuvą, tai dabar atvirkščiai – dešim–dvidešimt kartų didesnis srautas į Lenkiją“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras.

Lenkijos valdžios atstovai yra skelbę, kad nuo rugpjūčio pradžios fiksuota apie 10 tūkst. bandymų neteisėtai patekti į Lenkiją iš Baltarusijos.

A. Anušausko vertinimu, Lietuvos pasienyje situacija stabilizuota, tačiau visiškai suvaldyta bus tik tuomet, kai neliks spaudimo ir naujų bandymų neteisėtai kirsti Lietuvos sieną iš Baltarusijos pusės.

Anot jo, Lietuvos pasienyje sumažėjo ir šeimų, bandančių neteisėtai patekti į Europos Sąjungą, skaičius, šiuo metu tai daugiausia bando daryti jaunesnių vyrų grupės.

M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Tarp migrantų, A. Anušausko teigimu, patikrinimų metu nustatyta ir turėjusių sąsajų su kriminaliniais nusikaltimais, tačiau tai labai nedidelė dalis.

Migrantai nėra kaliniai ir jiems nėra pritaikomos kokios nors sankcijos už pabėgimus, jie tiesiog grąžinami į tas pačias vietas, jie bando vėl ir vėl, kažkam pasiseka.

„Tarp migrantų yra įvairiausių žmonių. Lietuvoje mes juos visus irgi tikrinome, pirštų antspaudus nuiminėjome, ieškojome įvairiose duombazėse tam tikrų duomenų, ar nėra susiję su kriminaliniais nusikaltimais. Radome, bet tai labai nedidelis kiekis tokių žmonių. Mūsų visuomenėje yra didesnis sluoksnis kriminalizuotų žmonių, bet kokiu atveju mes tai tikrinome“, – sakė ministras.

Komentuodamas pabėgusių iš stovyklų ar iš šalies migrantų skaičius, ministras pabrėžė, kad svarbu atskirti skaičius – dalis migrantų galėjo pasišalinti dar tuomet, kai nebuvo ribojamas jų judėjimas.

Jungtinių situacijų centro duomenimis, per pastarąsias dvi savaites užfiksuota 70 migrantų bandymų pasišalinti iš apgyvendinimo vietų, 21 iš jų pavyko grąžinti. Nuo metų pradžios pabėgo 704 migrantai, 146 sulaikyti ir grąžinti.

„Migrantai nėra kaliniai ir jiems nėra pritaikomos kokios nors sankcijos už pabėgimus, jie tiesiog grąžinami į tas pačias vietas, jie bando vėl ir vėl, kažkam pasiseka. Bet nepamirškime vieno dalyko – tas skaičius apima ir tą laikotarpį iki tos hibridinės atakos, tai yra pirmą pusmetį, kai buvo apie pusę tūkstančio migrantų. Pagal tuometines taisykles jie nebuvo sulaikomi, mes įstatymą pataisėme liepos viduryje. Jie gyveno gerokai laisviau ir naudojosi ta situacija“, – aiškino A. Anušauskas.

„Sakyčiau suplakami skirtingų laikotarpių skaičiai. Bet kad yra pabėgimai, tai faktas. Ir Lietuvos kariuomenė yra skyrusi pagalbą saugant tas laikinas gyvenamąsias vietas. Manau, dabar juos sukoncentravus į tokias visai kito stiliaus patalpas, pabėgimų bus mažiau“, – pridūrė jis.

Krašto apsaugos ministras atskleidė, kad Baltarusijoje vykusių bendrų su Rusija karinių pratybų „Zapad“ metu pasienyje buvo sutelkta apie 1200 Lietuvos karių. Šiuo metu pasienyje talkina apie 150 karių, tiesiančių apsauginį pjaunančios vielos – koncertinos – užtvarą. Jos šešiomis eilėmis piramide jau nutiesta apie 40 kilometrų.

Kariuomenė skyrė 1 tūkst. 200 karių

Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas teigia, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnams suvaldyti nelegalių migrantų srautus pasienyje daugiausiai buvo skirti virš tūkstančio karių.

„Jau baigėsi visi „Zapadai“ ir galima įvardinti. Mes buvome skyrę iki 1 tūkst. 200 karių visų rūšių paramai, susijusiai su sienos apsauga ir šios ekstremalios situacijos suvaldymu“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė A. Anušauskas.

Ministro vertinimu, šiuo metu nėra poreikio didinti karių skaičių pasienyje. Pasak jo, iki pusantro šimto padidintas karių, kurie pasienyje su Baltarusija tiesia pjaunančią vielą, skaičius.

„Iš to 1 tūkst. 200, dabar tas skaičius stabilus, mes nuo 100 iki 150 padidinome karių skaičių, kurie stato koncertinos vielos užtvarą, ir tiesą sakant, toliau didinti tikrai nėra poreikio“, – aiškino A. Anušauskas.

ELTA primena, kad pirmieji kariai tiesti koncertiną ir patruliuoti pasienyje pradėjo liepos viduryje.

Kariai daugiausiai padėdavo patruliuojant probleminiuose pasienio ruožuose, kuriuose į šalies teritoriją bandydavo patekti didžiausia dalis neteisėtų migrantų.