G. Landsbergis: džiugina, kad grįžti į savo šalis norinčių migrantų daugėja

Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis tvirtina, kad, Europos Sąjungos lygmeniu sprendžiant dėl naujų migracijos taisyklių, į šalis nares nelegaliai patekusių asmenų pasidalinimas tarp valstybių turėtų būti paskutinis klausimas, apie kurį reikėtų diskutuoti svarstant įvairias naujas priemones.

„Tai yra ne ta diskusija, kurios bent jau Lietuvos pusė nori. Perdalinimas yra svarbi priemonė, bet tikrai ji negali tapti pagrindine ar netgi vienintele priemone, kai mes kalbame apie migrantų krizes, su kuriomis Europos Sąjunga susiduria nuo 2015 metų“, – pirmadienį po susitikimo su Lenkijos užsienio reikalų ministru Zbigniewu Rau surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo G. Landsbergis.

Politikas pabrėžė, kad ES turėtų sukurti tvarką, kuri leistų padėti su nelegalios migracijos krize susidūrusiai valstybei ir jos kaimynėms.

„Intensyvi ir aktyvi Europos Sąjungos pagalba toms valstybėms, kuriose krizės prasideda. Pirmiausiai mes turime pagelbėti tai valstybei, kurioje krizė prasidėjo. Tada turime dirbti su tomis valstybėmis, kurios yra kaimynės aplink tą valstybę, kurioje krizė prasidėjo, pasiūlyti pagalbą joms“, – pirmąją priemonę įvardino G. Landsbergis.

Taip pat jis akcentavo išorinių sienų stiprinimo ir deportacijos sistemos tobulinimo poreikį, kartu pridurdamas, kad nelegalių migrantų pasidalinimas tarp šalių narių turėtų būti ta priemonė, kurią reikėtų taikyti išnaudojus visus kitus galimus sukurti įrankius.

Mums nebelieka nieko kito, kaip tik perdalinti, tai Lietuva ir anksčiau savanoriškai yra dalyvavusi tose programose.

„Mes turime kalbėti apie aiškią, stiprią išorinių ES sienų apsaugą. Taip pat apie žmonių, kurie į Europos Sąjungą pateko nelegaliai, grąžinimą į jų kilmės valstybes, akcentuojant tai, kad jeigu mes jau atsidursime situacijoje, kurioje ir pastačius sieną ir padedant valstybėms, mums nebelieka nieko kito, kaip tik perdalinti, tai Lietuva ir anksčiau savanoriškai yra dalyvavusi tose programose“, – aiškino ministras.

Lietuvos diplomatijos vadovo nuomone, ES lygmeniu daugiausiai diskutuojant apie migrantų pasidalinimą, būtų pasiunčiamas netinkamas signalas sieną neteisėtai kirsti ketinantiems asmenims.

„Tačiau jeigu mes akcentuojame tik perdalinimą, mes siunčiame neteisingą signalą valstybei, kurioje krizė prasidėjo. Mes pasakome: jūs ateikite, nesvarbu ar nelegaliai, mes jus persidalinsime. Tai yra pavojingas signalas. Humanitarinės krizės nėra sprendžiamos priimant visus žmones, kurie tiesiog nori pabėgti“, – įsitikinęs G. Landsbergis.

Bagdade dirbs Lietuvos atstovas

Vilniui siekiant paspartinti neteisėtų migrantų grąžinimą į kilmės šalis, Irako sostinėje Bagdade artimiausiu metu pradės dirbti Lietuvos atstovas, pareiškė užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.

„Mūsų ministerijos atstovas netrukus, praktiškai šiomis dienomis, turėtų pradėti dirbti Bagdade“, – žurnalistams pirmadienį sakė G. Landsbergis.

Taip jis kalbėjo po susitikimo su Lenkijos užsienio reikalų ministru Zbigniewu Rau (Zbignevu Rau).

Pasak ministro, šis procesas užtruko, nes „Bagdade taip paprastai dirbti pradėti neišeina, reikalingi mokymai, įvairios instrukcijos“.

Daugėja apsisprendusiųjų grįžti

Jis taip pat pabrėžė, kad augantys savanoriškai apsisprendusių grįžti žmonių skaičiai džiugina, tačiau iššūkių kyla, siekiant žmones deportuoti.

„Įtikinti Iraką priimti deportuotus žmones kol kas yra iššūkis, nepaisant to, kad Europos Sąjunga (ES) turi susitarimą su Iraku dėl deportacijos, tiesiog Irakas kitaip vertina tą susitarimą“, – aiškino Lietuvos diplomatijos vadovas.

Jis pridūrė, kad dėl to Lietuvai yra labai svarbus ES įsitraukimas.

Savo ruožtu Z. Rau situacijos Lenkijoje plačiau nekomentavo, sakydamas, jog tai yra operatyvinės detalės.

Praėjusią savaitė Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė informavo, kad iš šalies „vienokiu ar kitokiu būdu“ išvyko apie 90 neteisėtų migrantų, dar kelios dešimtys yra pateikę prašymus tą padaryti.

Į Lietuvą šiemet neteisėtai pateko daugiau nei 4 tūkst. migrantų. Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl jos šalyje paskelbta ekstremali situacija.

Lietuvai pradėjus taikyti apgręžimo politiką, migrantų srautai išaugo Lenkijoje bei Latvijoje.

 

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

tu bl

tu bl portretas
skaičiuok ir ,,gėrėkis" kiek mums visiems padarei žalos. Kaip galima tokius idiotus statyt į ministrų postus?!

Cha cha cha

Cha cha cha  portretas
geras šitas velnias
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių