„Pavasarį mes ateiname į Seimą su įstatymo projektu, reiškia taip, visi sprendiniai turės būti sutarti“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministras.
R. Kaunas patikino, kad stengiamasi, jog „visi sprendiniai būtų maksimaliai atliepiantys gyventojų poreikius“, kiekvieną situaciją stengiamasi spręsti individualiai.
„Kaip pavyzdys, vienos sodybos savininkai yra trys, o gyvena konkrečiai tiktai vieni, tai pardavimo atveju tai turbūt neišspręstų vienos tos šeimos gyvenamojo būsto klausimo. Tai yra labai individualus sprendimas ir tokį individualų sprendimą mes individualiai ir konkrečiai modeliuojam (pagal – BNS) situaciją, kaip jiems pagelbėtume ir kaip padėsime jiems įsigyti būstą“, – kalbėjo R. Kaunas.
Kaip rašė BNS, Lazdijų rajone, Kapčiamiestyje, planuojamas poligonas apimtų apie 14,6 tūkst. hektarų, kur šiuo metu yra beveik 2 tūkst. privačių sklypų, didžioji dalis jų – miško paskirties žemė.
Dalis vietos gyventojų tam priešinasi.
Kapčiamiestyje susitikti su bendruomene ir aptarti planų dėl poligono vyko šalies vadovas Gitanas Nausėda, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, ekonomikos ministras Edvinas Grikšas, aplinkos ministras Kastytis Žuromskas, prezidento patarėjai – Deividas Matulionis, Ramūnas Dilba, kariuomenės atstovai.
Taip pat Krašto apsaugos ministerija (KAM) praėjusią bei šią savaitę Kapčiamiesčio gyventojams rengia ekspertų konsultacijas.
Anot KAM, sprendimas steigti poligoną būtent Kapčiamiestyje pateiktas dėl strateginės šios teritorijos padėties. Kariniu požiūriu ši teritorija yra tinkamiausia, siekiant reikšmingai sustiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus.
Šiame poligone vyktų Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų karių pratybos, o vienu metu galėtų treniruotis 3,5–4 tūkst. karių. Didesnės pratybos poligone vyktų apie penkiskart per metus ir truktų iki dešimties dienų, mažesnės apimties vyktų nuolat.
(be temos)