Šešioliktoji Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė – viena iš keturių per visą nepriklausomybės laikotarpį, kurios ministrų kabinetas pasikeitė labiausiai. Ir tai gali būti ne pabaiga.

Gelbsti prezidento rinkimai

Jei premjeras tenkins sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės atsistatydinimo prašymą, o Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašys dekretą, šios kadencijos Vyriausybė bus netekusi jau aštunto ministro iš keturiolikos. Pagal įstatymą, pasikeitus daugiau kaip pusei ministrų, Vyriausybė turėtų iš naujo gauti Seimo pasitikėjimo mandatą, o tai grėstų visos Vyriausybės griūtimi.

Tačiau A.Butkevičiui nereikės trinti Seimo slenksčio – Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad vyriausybių sudėtys skaičiuojamos nuo to momento, kai jų sudėtį patvirtina prezidentas. Tai D.Grybauskaitė padarė 2014 m. liepos 17 d., po to, kai buvo išrinkta antrai kadencijai. Taigi R.Šalaševičiūtė būtų šeštoji postą D.Grybauskaitės patvirtintoje Vyriausybėje palikusi ministrė.

Į rekordą nesikėsina

Ministrų kaita vyriausybėse – ne toks retas reiškinys šalies politiniame gyvenime. Antai Gedimino Vagnoriaus vadovaujamoje 8-ojoje vyriausybėje, kuri garsėjo ne vienu skandalu iki tol, kol buvo atstatydintas pats premjeras, pasikeitė ne tik aštuoni ministrai, bet buvo steigiamos bei naikinamos ministerijos. Pastarųjų tuo metu buvo galima priskaičiuoti net septyniolika.

O bene skandalingiausios buvo tuomečio socialdemokratų vedlio Adolfo Šleževičiaus vadovaujamos ministerijos. 1993–1996 m. Vyriausybei vadovavęs politikas ne tik steigė–naikino ministerijas, kurių būta net devyniolika, bet ir sugebėjo pakeisti trylika ministrų. Kadencijos pabaigos premjeras nesulaukė, partijos bičiulių buvo atstatydintas.

Penkioliktajai vyriausybei vadovavęs Andrius Kubilius taip pat balansavo ties rizikinga riba, kai Vyriausybės laivą 2012 m. vasarį įsiūbavo liberalcentristai. Jiems pasitraukus iš koalicijos, būtų įvykę aštuonių ministrų pasikeitimai 15 narių Vyriausybėje nuo tada, kai jos sudėtį patvirtino Prezidentė D. Grybauskaitė – taigi ministrų traukėsi daugiau kaip pusė. Laimei, scenarijaus išvengti pavyko, o iš viso šioje Vyriausybėje keitėsi tik septyni ministrai.

Istorija su R.Šalaševičiūte – tai dar ne paskutinė rakštis šios Vyriausybės veikloje. STT, narpliodama galimus korupcinius saitus Vyriausybėje priimant nutarimą dėl kurortinių zonų naikinimo, specialiuoju liudytoju apklausė aplinkos ministrą Kęstutį Trečioką. Neatmestina prielaida, kad jo Seime gali laukti apkalta. STT agentai šioje byloje liudyti laukia ir iš atostogų grįšiančio premjero.

Paviliojo Europa

Šeši mėnesiai ir keturios dienos – tik tiek ūkio ministrės kėdėje išsilaikė socialdemokratų statytinė Birutė Vėsaitė. Kontroversiškomis kalbomis bei poelgiais iki šiol garsėjančią politikę iš posto išspyrė "Arvi kalakutai".

2013-ųjų pavasarį grupė šalies verslininkų vyko į Kazachstaną ieškoti naujų eksporto rinkų. Užuot skridusi su visais, B.Vėsaitė pasirinko bendrovės "Arvi kalakutai" užsakytą lėktuvą. Faktui iškilus į viešumą, koalicijos partneriai – Darbo partija – siūlė ministrei atsistatydinti, o konservatoriai grasino interpeliacija. Politikei grėsė ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirtis. Mat tuo metu Ūkio ministerija būtent su "Arvi" derėjosi dėl Marijampolės LEZ valdysiančios bendrovės steigimo sąlygų. Beje, net ir atsistatydinusi ministrė, regis, nesuvokė, kokiai ministerijai – Ūkio ar Energetikos ji vadovavusi, viešai kalbėdama, jas painiojo.

2014-ųjų pavasarį vykstant rinkimams į Europos Parlamentą, mandatus iškovojo aplinkos ministras Valentinas Mazuronis ir sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis. Abu nespjovė į daug geriau mokamas pareigas, o V.P.Andriukaitis gavo net Europos Komisijos komisaro portfelį.

2014 m. liepos 12 d. įnauguravus Prezidentę D.Grybauskaitę, jį vietoj į Briuselį išvykusių ministrų iškart paskyrė naujus: aplinkos ministru – K.Trečioką, sveikatos apsaugos – R.Šalaševičiūtę.

Priežastys – įvairios

Sutapimas: praėjus kelioms dienoms po Prezidentės inauguracijos iškilmių, D.Grybauskaitė kompetencijos stoka ir galima korupcija ministerijos sistemoje apkaltino žemės ūkio ministrą Vigilijų Jukną. Šis alibi neieškojo – atsistatydino "dėl šeimyninių priežasčių". Netrukus subraška ir pati valdančioji koalicija – pasitraukus Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijai, atsistatydino energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius.

2014-ųjų lapkritį dėl galimos korupcijos ministerijoje buvo priverstas trauktis ir vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas, nors oficialiai pranešta, kad politikas traukiasi pablogėjus sveikatai.

Tuo metu buvo pranešta apie Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl prekybos poveikiu stambiu mastu siekiant už atlygį daryti įtaką keletui praėjusiais metais Vidaus reikalų ministerijos vykdytų viešųjų pirkimų. Buvo sulaikyti "Tvarkos ir teisingumo" D.A.Barakausko komandoje anksčiau dirbęs viceministras Algimantas Juocevičius ir ministro patarėjas Ervinas Raistenskis.

Praėjusį rudenį ėmė braškėti ir D.A.Barakauską pakeitusio Sauliaus Skvernelio kėdė. Po skandalingų automatą pagrobusio bėglio gaudynių ministras teigė jau nešantis atsistatydinimo pareiškimą A.Butkevičiui, tačiau vėliau persigalvojo arba buvo perkalbėtas.

Paskutinis nukritęs lapas šešioliktojoje Vyriausybėje – švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis. Jį trauktis iš posto vertė delegavusi Darbo partija. Atsistatydinęs ir vėliau į socialdemokratų gretas įsiliejęs politikas atviravo, kad buvusių partijos bičiulių buvo spiriamas įdarbinti partijai reikalingus žmones.

Situacijos nedramatizuoja

Paprašytas pakomentuoti šios Vyriausybės kaitą, politologas Algis Krupavičius siūlė pirmiausia panagrinėti priežastis, dėl kurių keitėsi ministrai. "Šios Vyriausybės valdymo laikotarpiu nebuvo nė vieno atvejo, kai ministrai keitėsi dėl interpeliacijos, nepasitikėjimo. O tai gerai. Antra – du ministrai išvyko į Briuselį. Išrinkus prezidentą, pastaruoju metu visose vyriausybėse vykdavo ministrų kaita, ne išimtis buvo ir šešioliktoji Vyriausybė. Taigi situacijos nedramatizuočiau", – kalbėjo A.Krupavičius.

Politologas teigė, kad net R.Šalaševičiūtės atvejis, kai politikė prisipažino prieš kurį laiką davusi kyšį medikams nėra drama – jei ji apie tai būtų pasisakiusi kadencijos pradžioje, "tiek politikų, tiek žiniasklaidos reakcija būtų buvusi visai kitokia. Diskusija gal ir būtų kilusi, bet postą ministrė būtų išsaugojusi".

"Griežtus sprendimus, kategoriškus vertinimus lemia artėjantys rinkimai. Paradoksas – apklausos rodo, kad ši Vyriausybė geriausiai vertinama per visus dvidešimt metų, tačiau tiek jinai, tiek koaliciją sudarančios partijos vertinamos kaip korumpuotos. Tačiau tai yra išankstinis verdiktas, kurį skelbianti visuomenės dalis nenori laukti teismo sprendimo. Pasižiūrėkime į korupcijos suvokimo indeksą – Lietuva daug mažiau korumpuota, negu buvo iki tol vertinama. Teisinėje valstybėje turi galioti nekaltumo prezumpcijos principas", – A.Krupavičiaus manymu, STT tiriamos bylos neturėjo ir neturi iš postų versti politikų neįsigaliojus teismų nuosprendžiams. Pašnekovo teigimu, akivaizdu, kad STT agentai jau ne pirmą kartą suaktyvėja prieš rinkimus, tai jau tapo net tradicija.

Specifinė Vyriausybė

A.Krupavičiaus teigimu, kad ir dėl kokių priežasčių keistųsi ministrai, Vyriausybės darbui tai ne į gera. Ypač, kai iki kadencijos pabaigos lieka mažai laiko – tokia situacija kaip tik ir yra šiuo metu: "Naujas ministras bus tik pereinamoji, beveik jokio vaidmens nevaidinanti figūra. Kaita – sudėtingas procesas."

Politologo teigimu, sudėtingas procesas visų pirma yra dėl Prezidentės nuomonės apie galimas kandidatūras. "Valdančiajai koalicijai labai sunkiai sekasi ieškoti naujų kandidatūrų ir jas patvirtinti. Jau kurį laiką, ypač kai Darbo partija siūlydavo kandidatus, tik iš antro karto pavykdavo rasti kompromisą. Tai – šios Vyriausybės specifika", – pastebėjo A.Krupavičius.

Pasak pašnekovo, šios Vyriausybės ministrų atrankoje kaip niekad didelį vaidmenį vaidina D.Grybauskaitė.

"R.Šalaševičiūtė, A.Pabedinskienė, D.Pavalkis. S.Skvernelis, A.Pitrėnienė, V.Baltraitienė – aiškūs Prezidentės kandidatai. Pagal šį požymį dabartinė Vyriausybė yra išskirtinė. Anksčiau nebuvo taip,  kad prezidentas būtų turėjęs tokių galių ir daręs įtaką parenkant ministrus ir formuojant Vyriausybę. Todėl manyčiau, kad Prezidentė turėtų būti atsakinga už jos globojamų ir deleguotų ministrų veiklą", – sakė A.Krupavičius ir pabrėžė, kad nemato premjero atsakomybės dėl Vyriausybės narių nubyrėjimo.

Šešioliktosios Vyriausybės ministrai

Aplinkos ministras  Valentinas Mazuronis, nuo 2014 m. liepos 16 d. – Kęstutis Trečiokas

Energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius, nuo 2014 m. rugsėjo 22 d. – Rokas Masiulis

Finansų ministras Rimantas Šadžius

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas

Kultūros ministras Šarūnas Birutis

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius

Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis, nuo 2014 m. liepos 16 d. – Rimantė Šalaševičiūtė

Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, nuo 2015 m. gegužės 27 d. – Audronė Pitrėnienė

Teisingumo ministras Juozas Bernatonis

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius

Ūkio ministrė Birutė Vėsaitė, nuo 2013 m. birželio 11 d. ūkio ministras – Evaldas Gustas

Vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas, nuo 2014 m. lapkričio 5 d. – Saulius Skvernelis

Žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna, nuo 2014 m. liepos 16 d. ūkio ministrė – Virginija Baltraitienė