„Minint ketvirtąsias plataus masto agresijos prieš Ukrainą metines, turime išlikti vieningi. Būtina spartinti Specialiojo tribunolo dėl agresijos nusikaltimo prieš Ukrainą įsteigimo procesą, taip pat svarbu nedelsti dėl Konvencijos, kuria buvo įsteigta Tarptautinė paraiškų dėl Ukrainos nagrinėjimo komisija, ratifikavimo“, – Teisingumo ministerijos pranešime cituojama R. Tamašunienė.
„Raginame valstybes kuo greičiau ratifikuoti šią Konvenciją – tai būtinas žingsnis siekiant užtikrinti veiksmingą žalos atlyginimo nukentėjusiesiems mechanizmą“, – sakė ji.
Teisingumo ministerijos teigimu, teisininkų profesinės asociacijos pastebi, jog pastaraisiais metais kai kuriose ES valstybėse narėse vis dažniau kyla iššūkių, kurie tiesiogiai veikia ne tik atskirų teisininkų, bet ir visos profesijos nepriklausomybę, saugumą bei profesinę autonomiją.
Nurodoma, jog šie iššūkiai neretai pasireiškia kaip tikslingas kišimasis į teisininko profesinę veiklą jautriose, didelio visuomenės dėmesio ar politiškai ginčytinose bylose.
„Toks spaudimas silpnina teisininkų galimybes laisvai konsultuoti, atstovauti ir ginti asmenis bei organizacijas. Kartu tai daro neigiamą poveikį abipusiam valstybių narių pasitikėjimui, teisiniam bendradarbiavimui ir veiksmingam ES teisės, įskaitant ES pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintas teises, įgyvendinimui“, – skelbia ministerija.
Tuo metu Vidaus reikalų ministerija (VRM) nurodė, kad posėdyje taip pat bus kalbama apie migrantų savanoriškų grįžimų skatinimą, laipsnišką ES Atvykimo ir išvykimo sistemos paleidimą.
Anot V. Kondratovičiaus, savanoriškas grįžimas yra svarbi veiksmingos grąžinimo politikos dalis, suteikianti oresnę, tvaresnę ir ekonomiškai efektyvesnę alternatyvą priverstiniam grąžinimui.
VRM pabrėžia, kad 2025 metais toliau mažėjo neteisėtų išorės sienų kirtimų skaičius ir didėjo grąžinimo veiksmingumas.
„Šiuo metu neteisėto sienos kirtimo iš Baltarusijos atvejų skaičius yra sumažėjęs dėl itin šaltų žiemiškų orų. Tačiau nematome jokių objektyvių priežasčių tikėtis, kad šiemet instrumentalizuotos migracijos srautai galėtų sustoti ar būti mažiau intensyvūs. Grėsmė išlieka labai reali, todėl privalome išlikti budrūs ir pasirengę galimiems staigiems pokyčiams“, – pranešime cituojamas vidaus reikalų ministras.
Pasak V. Kondratovičiaus, kalbant apie Europolą, svarbu užtikrinti saugų ir atsakingą keitimąsi informacija, aiškias duomenų saugojimo, perdavimo, prieigos ir ištrynimo taisykles, kartu išsaugant valstybių narių duomenų nuosavybę.
Ministras teigia, kad glaudesnis Europolo ir kitų ES agentūrų bendradarbiavimas galėtų būti pasiektas stiprinant duomenų sąveiką, mainus bei gerinant veiklos koordinavimą ir efektyvumą.
„Atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę padėtį ir nuolatines priešiškas veiklas, hibridinės grėsmės nėra teorinės – jos labai realios. Europolas turi tapti veiksmingu partneriu, padedančiu valstybėms narėms kovoti su šiomis grėsmėmis“, – sako jis.
Migrantų antplūdis į rytines ES nares iš Baltarusijos kilo 2021 metais, Vakarai kaltina Minsko režimą jį organizavus.
Naujausi komentarai