Anot Socialdemokratų partijos pirmininko Mindaugo Sinkevičiaus, auditorių tyrimas parodė, kad valstybė negalėtų pasirūpinti savo piliečiais iškilus krizei.
„Auditas rodo, kad valstybė neturėtų, kaip pasirūpinti savo žmonėmis. Didžioji dalis būtinųjų atsargų nebuvo sukaupta. Jokio realaus maisto rezervo. Neapibrėžti kiekiai. Neaiškūs terminai. Neparengta logistika. Tai ne šiaip klaida. Tai nusikalstamas aplaidumas“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašo M. Sinkevičius.
„Valstybės rezervas bus pildomas pagal realias grėsmes, o ne popierinius scenarijus. Bus aišku, kas atsakingas, kas ką daro ir kas prisiima atsakomybę už tai, kas įvyko, – pridūrė politikas. – Ir ne mažiau svarbu, pradėsime tyrimą, kodėl šis aplaidumas buvo toleruojamas metų metus – atsakomybė nebebus abstrakti.“
Tai ne šiaip klaida. Tai nusikalstamas aplaidumas.
Socialdemokratų lyderis akcentavo, kad po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą valstybė turėjo ruoštis blogiausiam scenarijui.
„Karas Ukrainoje turėjo tapti tuo momentu, kai visa valstybės sistema privalėjo pradėti veikti kaip skruzdėlynas – susitelkti, planuoti, apgalvoti kiekvieną žingsnį ir ruoštis net pačiam blogiausiam scenarijui. Tačiau tai neįvyko. Valstybės rezervas, vienas kertinių mūsų saugumo elementų, metų metus buvo paliktas likimo valiai“, – pabrėžė M. Sinkevičius.
Tuo metu premjerė Inga Ruginienė teigia, kad 2020–2024 metų konservatorių Vyriausybė aplaidžiai rūpinosi rezervu.
„Valstybės kontrolės auditas atskleidė itin prastą rūpinimąsi valstybės rezervu – dar vieną konservatorių Vyriausybės palikimą, kurį dabar tenka tvarkyti šiam Ministrų kabinetui. (...) Auditas parodė, kad ypač 2021–2024 metų valstybės rezervu buvo rūpinamasi „pro pirštus“. Tuometinė valdžia ir pagrindinė valstybės rezervo atsargų tvarkytoja neįvykdė didžiosios dalies nustatytų atsargų kaupimo užduočių“, – feisbuke rašė I. Ruginienė.
Socialdemokratų lyderiai teigia, kad maistas valstybės rezervui nuo šiol bus perkamas tiesiai iš Lietuvos ūkininkų, o artėjant galiojimo pabaigai bus perduotas nepasiturintiems. Dabar atsargos kaupiamos ne jas sandėliuojant, o rezervuojant pagal sutartis.
Kaip rašė BNS, auditą atlikusi Valstybės kontrolė sako, kad rezervo kaupimo ir tvarkymo sistema neužtikrina, kad jis būtų pakankamas, tinkamas ir prireikus operatyviai pristatomas į reikiamą vietą.
Už valstybės rezervą atsakingoms institucijoms Valstybės kontrolė pateikė 16 rekomendacijų. Vyriausybė teigia rezervo koordinavimą jau pavedusi Nacionaliniam krizių valdymo centrui ir žada sutvarkyti sistemą per pusmetį.
Be to, auditas parodė, kad dauguma Vyriausybės nustatytų metinių rezervo užduočių 2021–2024 metais nebuvo įvykdytos, todėl 2024 metais nepanaudota 37 proc. asignavimų, o iš jų 25 proc. panaudota kitoms valstybės rezervo tvarkytojų reikmėms.
Auditoriai taip pat teigia, kad atsargų saugojimo vietos parinktos neįvertinus didžiausių grėsmių ir nedecentralizavus, todėl kilus pavojui dalis atsargų gali būti užteršta, prarasta arba tapti neprieinama.
Auditas be kita ko parodė, kad nėra aiškiai suplanuota, kas ir kaip turėtų pristatyti atsargas žmonėms, todėl jos gali nepasiekti gavėjų arba būti atgabentos pavėluotai.
I. Šimonytė: tegul tik tiria
M. Sinkevičiui kritikuojant ankstesnę konservatorių Vyriausybę dėl valstybės rezervo formavimo ir valdymo trūkumų bei užsimenant apie galimą tyrimą, buvusi premjerė Ingrida Šimonytė tokios retorikos nesureikšmina. Anot jos, buvusi dešiniųjų valdžia paspartino procesus, o socialdemokratai turėjo pakankamai laiko patys imtis iniciatyvos ir tęsti reikiamas procedūras.
Gali pradėti nors ir šešis tyrimus.
„Gali pradėti nors ir šešis tyrimus. Kai Seimo Audito komitete turi labai patyrusį visa ko pasaulyje tyrėją, gali pradėti tyrimų kiek tik nori. Problema – visuose tokiuose tyrimuose svarbiausia neišeiti į save, nes M. Sinkevičius turbūt pamiršo, kad LSDP rinkimus laimėjo 2024 m. rudenį, o šiandien yra 2026 m. sausis“, – Eltai ketvirtadienį komentavo I. Šimonytė.
„Antras dalykas, kai turi tiek daug visokiausių aplinkui degančių lauželių, tai visą laiką yra ta taktika, kad sukuri laužą, jog visi pasižiūrėtų į naują ugnį ir tiek. Bet, prašau, aš nematau jokių problemų. Tegul tik tiria“, – tęsė ji.
Tuo metu kalbėdama apie valstybės rezervo tobulinimą jos, kaip premjerės, kadencijos metu, politikė pabrėžė, kad buvo priimti ir tam tikri teisėkūros pakeitimai, turėję palengvinti visą procesą.
„Pokytis nuo tos ataskaitos ir nuo rezervo situacijos, nuo administravimo ir apskritai veikimo principų, kuriuos mes turėjome, sakykime, –nioliktais metais, buvo padarytas labai didelis, įskaitant teisinius sprendimus, kurie leistų pasiekti daugiau lankstumo“, – sakė politikė.
„Procesą valdyti nebuvo labai paprasta užduotis, todėl kad reikia ir sutartis sudaryti, ir kiekius nustatyti, ir prižiūrėti tas sutartis, ir pan. Bet pati sistema realiai ir įsivažiavo mūsų Vyriausybės kadencijos metu“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Be to, pažymėjo konservatorė, daug kas priklauso ir nuo to, kokie poreikiai matomi kaip svarbiausi kalbant apie valstybės rezervą.
„Kas yra Valstybės kontrolės parašyta – kad reikia suderinti tų rezervų poreikius su grėsmėmis, tai aišku, jog vienaip atrodė poreikiai, kai buvo kovidas, kitaip atrodė patys aktualiausi poreikiai, kai buvo vertinama galima Astravo elektrinės kokia nors techninė avarija ir visai kitaip atrodo poreikiai, kai galvoji apie karinę invaziją“, – sakė ji.
„Tu vis tiek kažkaip turi maksimaliai susiskaičiuoti taip, kad negali skirti rezervo kaupimui pusės milijardo, milijardo ar dviejų milijardų tam, kad kažkas prisipirktų daiktų ir ant tų daiktų gulėtų. Čia vis tiek yra tam tikra logika, planavimas, prioritetų nusistatymas“, – akcentavo buvusi premjerė.
Valstybės kontrolė savo ataskaitoje taip pat yra pažymėjusi, kad kilus grėsmei šalies saugumui valstybės rezervo maisto atsargos būtų naudojamos tik nuo septintos dienos. Pirmąsias 72 valandas gyventojai patys turėtų pasirūpinti maistu, o ketvirtą–šeštą dienomis maisto tiekimą turėtų užtikrinti savivaldybės. Tačiau auditas parodė, kad šis modelis nėra įteisintas, o savivaldybės reikiamų maisto atsargų nekaupia.
Savo ruožtu I. Šimonytė teigia, kad daugmaž prieš metus Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) ši schema jau buvo pristatyta Nacionalinio krizės ir valdymo centro (NKVC).
„Buvo visi metai tą schemą įgyvendinti dabartinei Vyriausybei. Aš ne apie ponią Ruginienę, aš apie poną Palucką. Bet koks skirtumas, jau vis tiek daugiau nei metai laiko yra kita dauguma ir kita valdžia. Tikrai tie sprendiniai ir tos schemos administravimo modelis buvo paruošti, tai nežinau, kodėl reikėjo sėdėti ir laukti, kol Valstybės kontrolė parašys ataskaitą už 2021 m.“, – sakė ji.
S. Skvernelis: kai esi bejėgis, ieškai, ką prieš tai darė buvusios Vyriausybės
M. Sinkevičius taip pat savo įraše socialiniame tinkle „Facebook“ teigė, kad dar 2017 metais buvo perspėta, jog valstybės pasirengimas krizėms yra nepakankamas, o rekomendacijos neįgyvendintos iki šiol.
2016-2020 metais premjero pareigas ėjęs Demokratų partijos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis pabrėžė, jog iki 2017 metų pabaigos Vyriausybėje dirbo ir socialdemokratai.
„Kai tu esi bejėgis, ieškai, ką darė prieš tai buvusios Vyriausybės. Noriu priminti, kad 2017 m. buvo „valstiečių“ koalicinė Vyriausybė su socialdemokratais. Ponas Sinkevičius taip pat buvo tos Vyriausybės narys (…). Tai yra visiškas nusišnekėjimas. Valstybės kontrolė, kiek girdėjau, atliko 2022-2025 m. auditą. Tai tą ir reikėtų vertinti“, – Eltai sakė S. Skvernelis.
„Visais laikais rezervas buvo pildomas priklausomai nuo tų grėsmių, kurios tuo metu buvo. Tai 2017-aisiais ir vėlesniais metais tos grėsmės keitėsi ir rezervas buvo pildomas įvairiausiomis priemonėmis, priklausomai nuo politinės situacijos ir grėsmių“, – pridūrė jis.
(be temos)
(be temos)
(be temos)