„Nepradėsime revizijos, nes tada reiktų konstatuoti, kad revizuočiau savo pusmečio darbą, (...) (kuomet – BNS) buvau partijos laikinuoju pirmininku. Manau, kad nepradėsime nuo revizijos, aš manau, kad pradėsime su nauja jėga kelti tas tematikas, kurias jau kėlėme iki šiol“, – LRT radijui pirmadienį sakė politikas.
Iki 2029 metų partijai vadovausiantis M. Sinkevičius pažymėjo suprantantis, jog nuo šiol jo nuomonė įvairiais klausimais turės svarbesnę reikšmę.
„Tam tikrą politinį krūvį generuoju ir natūralu, kad į mane kolegos ir Seime, ir Vyriausybėje matyt dažniau įsižiūrės, ką aš kalbu, kaip aš veikiu ir turbūt teks pripažinti, kad tas svoris didesnis“, – sakė jis.
M. Sinkevičius buvo vienintelis kandidatas, siekęs LSDP pirmininko posto. Už jį balsavo 503 iš 535 dalyvavusiųjų. Vieno skyriaus iškeltas Alytaus meras Nerijus Cesiulis prieš balsavimą atsisakė dalyvauti rinkimuose.
Būtent po suvažiavimo, kuriame M. Sinkevičius išrinktas pirmininku, jis žadėjo pateikti savo poziciją dėl koalicijos ateities, tačiau to nepadarė bei tvirtino, kad sprendimai turi būti priimti per gegužę.
Pasak politiko, šiuo metu politinėje erdvėje yra daug visuomenei nereikalingo triukšmo.
„Manau, kad visiems stinga, ypač dabar, ramybės, kažkokio susikaupimo, susitelkimo, vienybės, tokio pojūčio. Tai reikia atliepti šitą“, – aiškino jis.
BNS rašė, kad koalicijos ateitį socdemai svarsto didesnei daliai „Nemuno aušros“ atstovų ir mažesnei daliai „valstiečių“ nepalaikius įstatymo projekto dėl Kapčiamiesčio poligono sprendimo, nors M. Sinkevičius teigia, jog svarstymus skatina ir kitos „aušriečių“ problemos.
Kaip potencialūs partneriai neviešai įvardinti Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, tačiau, anot M. Sinkevičiaus, sprendžiant dėl valdančiosios daugumos ateities reikia įvertinti naujas aplinkybes.
„Turim atsižvelgti ir į naujas politines aplinkybes, visokius skandalus, kurie paliečia įvairias politines organizacijas, ne tiktai tas, kurias mes turim koalicijoj, bet paliečia ir galimus potencialius kandidatus būti partneriais“, – sakė jis.
BNS rašė, kad pastaruoju metu keliose rezonansinėse bylose įtarimai buvo pateikti buvusiam demokratų lyderiui Sauliui Skverneliui.
Valdantieji parlamente turi 81 atstovą.
G. Palucko imuniteto panaikinimas
Seimui šią savaitę spręsiant dėl socialdemokrato Gintauto Palucko teisinės neliečiamybės panaikinimo, partijos lyderis M. Sinkevičius sako, jog prieš imuniteto atėmimą balsuosiantys kolegos gali užsitraukti jo nepasitenkinimą.
„Nėra jokių kitokių nuomonių, kaip balsuoti tiktai palaikant neliečiamybės panaikinimą, ir to nesilaikymas, jeigu taip atsitiktų per klaidą, per kažką, manau, kad užtrauktų didžiulį mano nepasitenkinimą ir tam tikrus politinius vertinimus, bet aš tokių jokių indikacijų neturiu“, – LRT radijui pirmadienį sakė socdemų pirmininkas.
Bus neliečiamybė panaikinta.
„Galiu patikinti visuomenę ir politinį lauką stebinčius kolegas, kad tikrai jokių čia slaptų susitarimų, jokių pamąstymų nėra. Bus neliečiamybė panaikinta“, – teigė jis.
G. Palucko teisinę neliečiamybę prašoma panaikinti dėl galimo neteisėto praturtėjimo. Jis tikino atsisakysiantis teisinės neliečiamybės Seime supaprastinta tvarka.
Procedūros supaprastinimas reiškia, kad nėra sudaroma speciali komisija tirti, ar generalinio prokuroro siekis patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn nėra politinis persekiojimas.
Kad Seimo nario imunitetas būtų panaikintas, už tai privalo balsuoti ne mažiau kaip pusė parlamentarų, tai yra ne mažiau kaip 71 iš 141.
Dėl teisėsaugos tyrimo G. Paluckas taip pat sustabdė narystę partijoje, tačiau nurodė neketinantis atsisakyti mandato.
M. Sinkevičiaus teigimu, ekspremjeras į Seimą buvo išrinktas, todėl galvodamas ne tik apie savo šeimą, bet ir apie politinę bendruomenę, pats turėtų apsispręsti dėl tolesnio darbo parlamente.
„Akivaizdu, kad šiame etape, šiame kol kas etape, tai nereiškia, kad per likusį kadencijos laiką nesikeis pozicija, nesikeis požiūris, bet kol kas jisai linkęs, sakykim, likti ir darbuotis“, – tikino politikas.
„Jis 100 procentų įsitikinęs savo ir savo sutuoktinės nekaltumu visoj situacijoj ir yra nusiteikęs įrodyti“, – teigė LSDP lyderis.
Pareigūnai surinko duomenų, kad G. Paluckas su žmona neaiškiomis pajamomis galėjo įgyti beveik 344 tūkst. 578 eurų vertės turto.
Dar praėjusią savaitę BNS skelbė, jog politikas pardavė turėtą 51 proc. Vilniaus elektronikos prietaisų gamybos įmonės „Emus“ akcijų paketą kitam jos savininkui ir vadovui Mindaugui Milašauskui.
Be to, Generalinė prokuratūra balandžio 24 dieną areštavo G. Paluckui ir jo sutuoktinei Ilmai Paluckei priklausančius butus Vilniuje, Trinapolio ir Lvivo gatvėse, tačiau kitas šeimos turtas kol kas neareštuotas.
Referendumas dėl šeimos sąvokos
Lietuvoje kitąmet su vyksiančiais savivaldos rinkimais planuojant surengti patariamąjį referendumą dėl šeimos sampratos įtvirtinimo Konstitucijoje, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas sako, kad referendumas pritrauktų daugiau žmonių balsuoti rinkimuose, tačiau demografijos problemų nespręstų.
„Pozicijos žmonių atsiklausti galintis patariamasis referendumas (...) tiesiog suaktyvins savivaldos rinkimus ir ateis daugiau balsuoti norinčių ir tuo pačiu pasisakyti referendume patariamuoju klausimu. Tai tas iš principo daug nepadės“, – pirmadienį LRT radijui sakė M. Sinkevičius.
„Aš mieliau būčiau už tai, kad geriau skirkime (referendumui skirtus pinigus – BNS) daugiavaikėms, nepasiturinčioms šeimoms, vaikams ir šeimoms nepritekliuje, nes turime krūvą komplikuotų ir skaudžių, jautrių situacijų“, – pridūrė jis.
LSDP lyderio teigimu, demografijos problemas Lietuvoje spręsti būtų galima ekonominėmis priemonėmis: „Seime priimtos rezoliucijos, pozicijos ar net ir patariamieji referendumai to nepadės išspręsti, padės realios ekonominės paskatos.“
„Mes turime susitarti, kaip mes matome valstybę ir arba ekonominėmis paskatomis geriname, sekant Lenkijos ir kitais pavyzdžiais, arba gal net radikalesnių žingsnių imamės“, – sakė M. Sinkevičius.
Socdemų lyderis sako, kad jo frakcijos nariai „labai skirtingai vertina tokią iniciatyvą“, nes referendumas patartų, tačiau „apčiuopiamos“ naudos galėtų neduoti.
M. Sinkevičiaus teigimu, pirminė pozicija frakcijoje šiuo klausimu yra vertinti pagal savo įsitikinimus ir vertybes: „Turime partinę liniją, kuri žiūri taip rezervuotai, švelniai tariant, į tą reikalą, bet turime 32 Seimo narius iš vienmandačių, kurie palaiko tokią iniciatyvą.“
„Mes skirtinguose poliuose ir dėl to nusprendę esame, kad frakcijos nelaužysime į kampą ir nestatysime – kaip žmonės apsispręs frakcijoje, taip ir bus“, – teigė jis.
Anot jo, demografijos problemos – valstybės išlikimo klausimas, todėl bus dirbama šiuo klausimu, o ne „kuitamasi kažkokiame politiniame triukšme“.
„Demografinė tema yra iššūkis labai didžiulis, ką mes matome ir jaučiame – pragyvenimo lygis, kainų šuoliai, medikamentų ir sveikatos sistemos prieinamumas“, – sakė LSDP pirmininkas.
„Jeigu kūdikių kasmet gimsta vis mažėjantis skaičius (...), tai tada matematiškai nesunku paskaičiuot, kas laukia po 50 metų ir panašiai“, – pridūrė jis.
BNS rašė, jog pagal nutarimo projektą, per referendumą, vyksiantį kitąmet su savivaldos rinkimais, būtų prašoma gyventojų pareikšti nuomonę, ar pritaria, kad Konstitucijoje tiesiogiai būtų įtvirtinta, jog šeimos teisiniai santykiai kyla tik iš vyro ir moters santuokos, motinystės ir tėvystės.
Dabar Konstitucijos 38 straipsnis numato, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę, santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.
Kovo viduryje parlamentarai priėmė svarstyti šį klausimą dėl referendumo.
Tuo metu žmogaus teisių organizacijos kreipėsi į Europos Komisiją, ragindamos imtis skubių veiksmų dėl Lietuvoje svarstomos iniciatyvos surengti referendumą.
Patariamasis referendumas laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvavo daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą.
Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks 2027 metų vasario arba kovo mėnesį.
Naujausi komentarai