Lietuva rems Japonijos norą įamžinti Ch. Sugiharos žygdarbį

Lietuva parems Japonijos prašymą Kaune dirbusio Japonijos vicekonsulo Chiunės Sugiharos (Čijunės Sugiharos) išduotus dokumentus įtraukti į UNESCO Pasaulio atminties registrą.

„Lietuva palaiko šią iniciatyvą. Ch.Sugiharos žygdarbį būtina prisiminti, įamžinti ir skleisti kaip žmogiškumo triumfą net ir mirtino pavojaus sąlygomis. Džiaugiuosi, kad mūsų tautas vienija bendros vertybės“, – penktadienį Tokijuje susitikusi su Japonijos premjeru Shinzo Abe (Šindzo Abe) sakė Lietuvos Seimo pirmininkė Loreta Graužienienė.

Japonijos premjeras pabrėžė, kad Ch.Sugihara sujungė lietuvių ir japonų tautas ir išreiškė viltį, kad istoriniai šio diplomato veiklos dokumentai į UNESCO Pasaulio atminties registrą bus įtraukti 2017 metais. Tam jau yra pritarusi Japonijos nacionalinė UNESCO komisija.

Buvęs Japonijos vicekonsulas, Antrojo pasaulinio karo metais reziduodamas Lietuvoje, išdavė Japonijos vizas nuo nacių represijų bėgusiems žydams ir taip gelbėjo jų gyvybes.

Anot Seimo Ryšių su visuomene skyriaus pranešimo, Sh.Abė sakė matęs „Nippon“ televizijos sukurtą filmą apie Ch.Sugiharos gyvenimą, o L.Graužinienė teigė ypač vertinanti filmo kūrėjų pasirinkimą pasaulinę filmo premjerą pristatyti istoriniame kino teatre „Romuva“, Kaune – mieste, kur 1939–1940 metais gyveno ir dirbo Japonijos diplomatas.

„Ch.Sugiharos dėka vis daugiau japonų pažins Lietuvą“, – sakė Japonijos ministras pirmininkas.

Pagerbdama Ch.Sugiharos atminimą parlamento vadovė ketvirtadienį su delegacija iš Lietuvos lankėsi ir gimtajame diplomato mieste Jaocu, Gifu prefektūroje, čia susitiko su meru Masanori Kaneko bei buvusiu meru Shingo Akatsuka (Šingo Akatsuka). Jiems Seimo vadovė padėkojo už nuoseklias pastangas puoselėti Ch.Sugiharos palikimą ir plėsti ryšius su Lietuva.

Šiame mieste saugomas vadinamasis Sugiharos sąrašas – įrašai apie išduotas tranzitines vizas į Japoniją, nuo Holokausto išgelbėjusias tūkstančius žydų pabėgėlių.

L.Graužinienė apsilankė ir diplomato memorialiniame muziejuje, įsikūrusiame ant vadinamosios Žmogiškumo kalvos, apžiūrėjo čia pristatomą ekspoziciją, kurioje daug vietos skiriama Lietuvai ir Ch.Sugiharos darbui mūsų šalyje. Šiame muziejuje eksponuojamas ir po mirties Ch.Sugiharai suteiktas Lietuvos apdovanojimas – Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius, kitų valstybių apdovanojimai, taip pat Izraelio suteiktas Pasaulio tautų teisuolio medalis.

Seimo pirmininkė atkreipė dėmesį, kad Ch.Sugiharos vardas įamžintas ir Kaune, ir Vilniuje.

„Prisimindami jo žygdarbį, praėjusiais metais minėjome „Gyvybės vizų“ išdavimo 75-erių metų sukaktį“, – pasakojo parlamento vadovė.

Tuometinis Japonijos vicekonsulas Kaune 1940 metais išrašė daugybę tranzitinių vizų į Japoniją, leidusių žydų tautybės žmonėms pabėgti nuo fašizmo grėsmės. Ch.Sugihara net po konsulato uždarymo pasirašinėjo vadinamąsias gyvybės vizas „Metropolio“ viešbutyje ir tęsė darbą iki paskutinės akimirkos, kol jo traukinys išvyko iš Kauno stoties. Paskutinės jo pasirašytos vizos esą buvo paleistos per traukinio langą.