Lietuva prašo Vakarų šalių nebendradarbiauti su Rusija dėl teisėjų persekiojimo

Lietuvos atstovė Eurojuste pranešė organizacijos narėms ir kitoms Vakarų šalims apie Sausio 13-osios bylos teisėjų persekiojimą bei paprašė jų nebendradarbiauti su jį vykdančia Rusija.

Anot Nacionalinės teismų administracijos, Lietuvos atstovė Margarita Šniutytė-Daugėlienė kreipėsi į visų Europos Sąjungos šalių bei JAV, Norvegijos, Šveicarijos, Ukrainos ir Moldovos atstovus Eurojuste ir paprašė jų pranešti savo šalių kompetetingoms institucijoms apie galimus Rusijos teisinės pagalbos prašymus šioje persekiojimo byloje.

Taip pat prašoma institucijoms pranešti ir apie galimą Sausio 13-osios bylos teisėjų tarptautinių paieškų paskelbimą naudojant Interpolo kanalą.

„Tokios perduotos informacijos tikslas – kad nebūtų vykdomi Rusijos Federacijos institucijų prašymai ir būtų bendradarbiaujama su Lietuva“, – rašoma pranešime.

Pasak M. Šniutytės-Daugėlienės, šalys, tarp jų – ir JAV Teisingumo departamentas, greitai sureagavo ir išreiškė palaikymą Lietuvos teisėjams bei patikino, kad informacija buvo perduota reikiamoms institucijoms.

„Eurojustas, Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūra, palaiko Lietuvos teisėjus ir šiuo klausimu toliau pasirengusi bendradarbiauti“, – pabrėžė Nacionalinė teismų administracija.

Rusijos tyrimų komitetas pirmadienį pranešė, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjams Virginijai Pakalnytei-Tamošiūnaitei, Artūrui Šumskui ir Ainorai Kornelijai Macevičienei už akių pateikė kaltinimus dėl neva žinomai neteisėto nuosprendžio priėmimo Rusijos piliečiams. Anot Rusijos pareigūnų, Lietuva tuomet nebuvo nepriklausoma valstybė, priklausė SSSR, o šių teisėjų nuteisti kariai vykdė pareigą ir užtikrino viešąją tvarką.

„Taip pat imtasi būtinų priemonių skelbti tarptautinę kaltinamųjų paiešką“, – teigiama pirmadienį paskelbtame komiteto pranešime spaudai.

Minėti trys Vilniaus apygardos teismo teisėjai pernai kovą buvusį sovietų gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir dar daugiau kaip 60 buvusių sovietų pareigūnų, karininkų pripažino kaltais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų.

Ši byla lapkričio viduryje baigta nagrinėti apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniame teisme. Sprendimą teisėjai žada paskelbti kovo mėnesį.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Skaitytojas

Skaitytojas portretas
Teisingai, reikia nutraukti bet kokius santykius su ta prasigėrusių maskolių orda!
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių