Lemtinga diena: JT spręs, ar priimti Lietuvą į Saugumo Tarybą

Šis ketvirtadienis gali tapti istorinis Lietuvai – vyks balsavimas dėl mūsų šalies dvejų metų kadencijos pagrindinėje Jungtinių Tautų (JT) institucijoje Saugumo Taryboje. Lietuvos galimybės vertinamos gerai, tačiau džiaugtis ankstoka – koją pakišti gali problemos su Rusija.

Tikimybė – reali

Siekį tapti nenuolatine JT Saugumo Tarybos nare Lietuva deklaravo dar 1996-aisiais. Šį kartą galimybė pasiekti tikslą bene realiausia, nes Lietuva liko vienintelė Rytų Europai atstovaujanti kandidatė, kai pavasarį iš kovos pasitraukė Gruzija. Tam reikia per balsavimą Niujorke esančioje Generalinėje Asamblėjoje surinkti bent du trečdalius iš 193 JT priklausančių valstybių balsų. Sėkmės atveju Lietuva taptų viena iš 15 Saugumo Tarybos narių 2014–2015 m. ir pirmąja Baltijos šalimi, kuriai patikėta spręsti tarptautinius saugumo klausimus.

Užsienio reikalų ministerija susilaiko nuo komentarų, kokios balsavimo baigties tikimasi, – ji esą nenuspėjama.

Pats ministras Linas Linkevičius į Niujorką atskrido likus maždaug pusantros paros iki balsavimo. Ministerijos atstovų teigimu, bandymai užsitikrinti kitų valstybių paramą tęsis iki paskutinės minutės.

Diplomatai atsargiai dvejoja

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo Tomo Janeliūno nuomone, kadangi pagal regioninį principą Lietuvai konkurentų nėra, šansai tapti Saugumo Tarybos nare nemaži. Tiesa, jei neatsiras netikėtumų.

Pasak politologo, situaciją nenuspėjamą daro tiek dabartinė įtampa tarp Lietuvos ir Rusijos dėl pieno produktų blokados, tiek žiežirba santykiuose su Kinija dėl Lietuvoje apsilankiusio Tibeto dvasinio lyderio Dalai Lamos, kurį priėmė Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

"Yra tam tikrų niuansų, įtarimų ir dėl padidėjusios įtampos santykiuose su Rusija bei Kinija iš dalies, būtent dėl Tibeto vadovo vizito Lietuvoje. Tokių atsargių dvejonių teko išgirsti iš diplomatų – kad niekas negalėtų paneigti, jog tam tikri povandeniniai akmenys paskutinę minutę ar dieną galėtų pakišti koją Lietuvai kandidatuojant", – kalbėjo T.Janeliūnas.

Tokių netikėtų pralaimėjimų jau būta. Pernai birželį Lietuvos ambasadorius JT Dalius Čekuolis per slaptą balsavimą pralaimėjo netikėtai kandidatu iškeltam Serbijos užsienio reikalų ministrui Vukui Jeremičiui, nors apie D.Čekuolio kandidatūrą Lietuva JT buvo informavusi dar 2004 m., o kitų šalių konkurentų į šią poziciją nebuvo. Kalbėta, kad savo kandidatą Belgradas iškėlė kaip atsaką į Lietuvos išsakytą kritiką dėl esą nepakankamos Serbijos pažangos siekiant narystės ES. V.Jeremičiaus kandidatūrą tąkart parėmė ir Rusija.

Pagerintų šalies statusą

Visa tai byloja apie tam tikrus namų darbus, kuriuos Užsienio reikalų ministerija ir diplomatai turėjo atlikti, kad per balsavimą būtų užsitikrintas kitų valstybių palaikymas. T.Janeliūno vertinimu, Lietuvos pastangos pelnyti simpatijas buvo matyti.

"Pastangos buvo dedamos labai ilgai, kelerius metus iki šio balsavimo. Ir pats ministras (L.Linkevičius – red. past.) susitikinėjo su įvairių šalių atstovais, ir mūsų atstovai prie JT. Tad aš manau, kad pastangų buvo daug. Ir greičiausiai jas bus galima matyti. Tačiau sunku nuspėti tokius įvykius, kurie susiklostė pastarosiomis savaitėmis. Aš tiesiog tikiuosi, jog jie greičiausiai neturės tokios didelės įtakos, kad pakeistų tą bendrą balsavimo tendenciją, kuri buvo susiklosčiusi jau prieš kurį laiką", – sakė politologas.

Pašnekovo teigimu, naudą, kurią Lietuva gautų tapusi JT Saugumo Tarybos nare, apibrėžti sudėtinga. Tačiau valstybės statusas neabejotinai keistųsi, nes Lietuva dalyvautų sprendžiant svarbiausius pasaulio saugumo klausimus.

"Tai valstybė, kuri pačiu aukščiausiu lygiu sprendžia pasaulio saugumo klausimus. Būtent Saugumo Taryboje tokie klausimai ir yra nagrinėjami, ir valstybės turi teisę balsuoti dėl svarbiausių rezoliucijų, įskaitant ir jėgos naudojimą viename ar kitame krizės taške, įvairius kitus dalykus, susijusius su taikos palaikymu ar ginklavimosi kontrole. Be abejo, šitas statusas valstybei diplomatiniame fronte labai svarbus", – pabrėžė T.Janeliūnas.

Anot politologo, narystė Saugumo Taryboje paskatintų ir užmegzti ryšius su regionais, iki šiol su Lietuva turėjusiais mažai ką bendra, pavyzdžiui, su Afrikos, Lotynų Amerikos ar Azijos šalimis.

Saugumo Taryba – pasaulio policininkė?

Iš viso JT Saugumo Taryboje yra 15 narių. Penkios iš jų – JAV, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Rusija ir Kinija – yra nuolatinės ir turi veto teisę. Likusios 10 yra nenuolatinės, keičiasi rotacijos principu ir atstovauja įvairiems regionams. Kasmet po penkias naujas nares dvejiems metams renka Niujorke esanti JT Generalinė Asamblėja.

Saugumo Taryba – vienintelė institucija, kuri pagal tarptautinę teisę gali sankcionuoti karinės jėgos panaudojimą. Sprendimai priimami devynių balsų dauguma ir yra privalomi visoms JT valstybėms. Taryboje pastaruoju metu buvo priimti svarbūs sprendimai dėl Sirijos cheminio ginklo ar karinės jėgos panaudojimo Libijoje.

Taryba taip pat teikia rekomendacijas dėl JT generalinio sekretoriaus skyrimo ir dėl naujų JT narių priėmimo. Saugumo Taryba kartu su Generaline Asamblėja renka teisėjus į Tarptautinį Teisingumo Teismą.

Pirmasis Saugumo Tarybos posėdis įvyko 1946 m. sausio 17 d. Londone. Tais pačiais metais Taryba įsikūrė savo nuolatinėje būstinėje Niujorke.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių