L. Kasčiūnas užtikrintas, kad Seimas atmes prezidento veto dėl žvalgybos kontrolieriaus

„91 balsas buvo per priėmimą. Nematau kol kas tektoninių priežasčių, kurios pakeistų parlamentarų balsavimą. Manau, kad tie, kurie palaikė šitą įstatymą, tą patį padarys ir balsuodami dėl veto atmetimo“, – BNS trečiadienį sakė parlamentaras.

Jis tikisi, jog tai pavyks padaryti dar ketvirtadienį.

„Esame pasiruošę. (...) Aišku, būtų geriau buvę sutarti“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

G. Nausėda trečiadienį vetavo žvalgybos kontrolieriaus institutą įteisinantį įstatymą, siūlydamas laikyti jį nepriimtu.

Manau, kad tie, kurie palaikė šitą įstatymą, tą patį padarys ir balsuodami dėl veto atmetimo.

Šalies vadovo teigimu, Seimas, steigdamas atskirą žvalgybos kontrolierių įstaigą, kuria politinės įtakos žvalgybos institucijoms įrankį, kuriuo gali būti naudojamasi siekiant tenkinti ne valstybės, o atskirų politikų interesus.

Prezidento patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Dariaus Kuliešiaus teigimu, galimos politinės įtakos riziką kelia įstatyme numatyta žvalgybos kontrolieriaus skyrimo ir atleidimo tvarka.

Pagal ją, du žvalgybos kontrolierius parlamentas skirtų penkeriems metams Seimo pirmininko teikimu ir apsvarsčius NSGK bei Žmogaus teisių komitetams (ŽTK).

G. Nausėda taip pat atkreipė dėmesį, kad šiuo metu žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimą žvalgybos institucijų veikloje prižiūri Seimo kontrolierių įstaiga.

Vis dėlto L. Kasčiūnas su tokia argumentacija nesutinka.

„Dabar formuluotė yra „NSGK ir ŽTK apsvarsčius“, tai gali būti ir neigiamas apsvarstymas... Anksčiau buvo pritarus, dabar apsvarsčius, – kalbėjo politikas. – Pati naujoji Seimo kontrolierė yra aiškiai pasakiusi, kad Žvalgybos kontrolieriaus institutas turi teisę ir galimybę būti ir būti veiksmingas.“

Siekė depolitizavimo

Pagal Seimo priimtą įstatymą, Žvalgybos kontrolieriaus tarnyba vykdytų nuolatinę žvalgybos institucijų – Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento – veiklos teisėtumo priežiūrą.

Įstatymo šalininkai sakė, kad įstatymas depolitizuos žvalgybos institucijų priežiūrą.

Jame numatyta, kad žvalgybos kontrolieriai vertina žvalgybos pareigūnų veiksmų ir jų priimtų sprendimų, taip pat žvalgybos institucijų vidaus teisės aktų atitiktį įstatymams, kitiems teisės aktams, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams. Jie taip pat tikrina ir įvertina žvalgybos metodų taikymo teisėtumą.

Kontrolieriams suteikta teisė patekti į žvalgybos institucijų tarnybines ar kitas jų naudojamas patalpas, teritorijas, transporto priemones, susipažinti su valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančia informacija, gauti dokumentus ir kt.

Tačiau numatyta, kad pareigūnai negali gauti tik užsienio partnerių pateiktos informacijos ir sužinoti agentų tapatybės.

Apie iniciatyvą įkurti tokį instituciją diskutuota daugiau nei dešimtmetį, tačiau jos priimti vis nepavykdavo. Pastarąjį kartą ji buvo atgimusi, kai Seimą 2019 metų pabaigoje pasiekė žvalgybos galias plečiantis prezidento Gitano Nausėdos pateiktas įstatymų pataisų paketas.

Prezidentūra kritikavo ir šį Seimo narių parengtą įstatymo projektą, patarėjai kontrolieriaus instituto įsteigimo vadino pertekliniu, tvirtino, kad jis kelia riziką Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento veiklos efektyvumui bei saugumui.