- Jadvyga Bieliavska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vertindama pasibaigusią Seimo pavasario sesiją Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Andrikienė sako, kad jos vadovaujamam komitetui ji buvo įtempta: vasario 24 d. prasidėjusi masinė Rusijos ataka prieš taikią Ukrainą gerokai pakoregavo ir šio komiteto darbą.
„Turėjome dvi svarbiausias užduotis: pirma, politinė ir kitokia parama Ukrainai, ES šalies kandidatės statuso jai suteikimas; antra, Baltijos regiono saugumas, NATO rytinio flango stiprinimas, perėjimas nuo atgrasymo strategijos prie priešakinės gynybos ir kt., tai yra darbas, siekiant mūsų valstybės interesų realizavimo NATO viršūnių susitikime Madride. Pastaruoju, saugumo klausimu, veikėme, dirbome išvien, koordinuodamiesi su Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu“, – Eltai sakė L. Andrikienė.
Pasak jos, siekiant mobilizuoti kitų valstybių parlamentų paramą Ukrainai, parlamentinės diplomatijos „pedalą nuspaudėme“ iki maksimumo.
„Išnaudojome visus įmanomus formatus – dvišalius, regioninius, daugiašalius, siekdami mūsų valstybės tikslų tikslingai ir atkakliai veikėme daugelyje sostinių, visų pirmiausia Vašingtone, Berlyne, Romoje, Briuselyje, Madride, Prahoje, Varšuvoje ir kitose. O kiek bendrų pareiškimų su kitų valstybių parlamentų Užsienio reikalų komitetų pirmininkais pasirašiau, būtų sunkoka suskaičiuoti, bet šis veikimas tarptautinėje erdvėje buvo labai svarbi viso darbo dalis. Ir įdomus faktas: kad ir kiek po minėtais bendrais pareiškimais buvo komitetų pirmininkų parašų – dešimt ar dvidešimt, visi jie buvo vyrų ir tik vienas priklausė moteriai – man“, – mintinis apie Seimo Užsienio reikalų komiteto darbą dalijasi jos pirmininkė L. Andrikienė.
Išnaudojome visus įmanomus formatus.
Anot jos, svarbiausia yra tai, kad nebeliko nereikalingų įtampų tarp institucijų.
„Bendromis pastangomis nebeliko nereikalingų, sakyčiau – Lietuvos reikalui kenksmingų – įtampų tarp institucijų, vienas kitam prieštaraujančių viešų pareiškimų. Tokioje srityje kaip užsienio politika Lietuvos kalbėjimas vienu balsu su mūsų sąjungininkais ir partneriais ES ir NATO, apskritai pasaulyje, bendras gerai koordinuotas veikimas Lietuvos vardu yra ypatingai svarbus“, – mano L. Andrikienė.
Ji pažymi, kad URK pritarė net trylikos būsimų ambasadorių kandidatūroms.
„Svarbi komiteto darbo sritis yra kandidatų į ambasadorius svarstymas, pritarimas teikiamoms kandidatūroms arba jų atmetimas. Prisimenant, kad praėjusiais metais buvo įklimpęs ambasadorių tvirtinimo, jų skyrimo procesas, galime pasidžiaugti, kad šį pusmetį jis vyksta geru tempu ir šiame procese Seimo Užsienio reikalų komitetas dalyvauja konstruktyviai, pagal mums skirtą mandatą. Per pirmąjį šių metų pusmetį po svarstymų komitetas pritarė net trylikos būsimų ambasadorių kandidatūroms, taigi nemažas skaičius Lietuvos ambasadų užsienio šalyse dar šiais metais turės naujus ambasadorius“, – sako L. Andrikienė.
Kalbant apie pavasario sesijoje priimtus įstatymus, ji pažymi, kad pagaliau turime seniai lauktą, pataisytą ir papildytą Diplomatinės tarnybos įstatymą. Jo esmė – diplomatinės tarnybos depolitizavimas, papildomos skatinimo priemonės grėsmių aplinkoje dirbantiems mūsų šalies diplomatams, atlyginimų kėlimas, didesnės galimybės greičiau gauti diplomatinį rangą ir kita.
Parlamentarės vertinimu, dar vienas svarbus šioje sesijoje priimtas teisės aktas – Užsieniečių teisinės padėties įstatymas, jo pakeitimai, kurie buvo būtini, siekiant sutvarkyti legalių ir nelegalių migrantų, esančių mūsų valstybėje, padėtį, įskaitant galimybę dirbti ir užsidirbti, tuo pačiu sumažinant naštą mūsų valstybei. Prieš svarbių priimtų teisės aktų ji priskyrė ir Asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką įstatymą ir jo pakeitimus.
Ketvirtadienį Seimas baigė kovo 10 d. ir prasidėjusią Seimo pavasario sesiją. Į rudens sesiją parlamentarai susirinks rugsėjo 10 d.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Prezidento posto siekiantis A. Veryga VRK pateikė per 36 tūkst. rinkėjų parašų
Prezidento posto ketinantis siekti buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 36 tūkst. rėmėjų parašų. ...
-
Prezidento posto siekiantis I. Vėgėlė VRK pateikė per 36 tūkst. rinkėjų parašų
Prezidento posto siekiančio Igno Vėgėlės atstovai ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 36 tūkst. jo kandidatūrą remiančių rinkėjų parašų. ...
-
V. Bakas: Seimo komisijos narių klausimai sukėlė tarnybų vadovų isteriją
Seimo tyrimas dėl buvusio Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūno pateiktos informacijos apie žvalgybos tarnybos galbūt atliktą paslaugą kandidatui į prezidentus Gitanui Nausėdai ir tyrėjų klausimai sukėlė tirtų institucijų vadovų isteri...
-
STT nutarė nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl galimos korupcijos krašto apsaugoje17
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje. ...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
Nepavyko išrinkti naujo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko4
Opozicijos atstovams nedalyvavus Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje, o Laisvės partijos frakcijos nariui Vytautui Mitalui nebalsavus, ketvirtadienį nepavyko išrinkti naujo pirmininko. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis9
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
G. Kniukšta traukiasi iš prezidento rinkimų2
Gintautas Kniukšta nedalyvaus šalies prezidento rinkimuose. ...
-
Premjerė teigė norinti pamatyti įslaptintą Seimo komisijos medžiagą2
Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad prieš apsispręsdama, ar palaikyti Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tyrusios komisijos išvadas, norėtų susipažinti su jos surinkta, bet įslaptinta medžiaga. ...