Kubilius prabilo apie Lietuvos gynybos spragas

Vilniuje susirinkę parlamentarai iš visų NATO narių tvirtino, jog spaudimo Rusijai visose srityse turi būti daugiau.

„Tęsiasi Rusijos destabilizacijos kampanija NATO aljanse. Tą matėme per neseniai vykusius dronų įskridimus Lietuvoje ir Rumunijoje. Šie incidentai yra tiesioginė Rusijos karo pasekmė, tad nesvarbu, ar tai suklaidinti dronai, ar ne. Visa atsakomybė – Rusijai“, – komentavo NATO Parlamentinės Asamblėjos prezidentas Marcos Perestrello.

NATO šalių parlamentarai ragino vienas kitą labiau įtikinėti visuomenes esą būtina didinti investicijas saugumui.

„Politiniai įsipareigojimai turi virsti konkrečiais darbais. Reikia užtikrinti , kad visi pasiektumėme bent 5 proc. BVP gynybai, t. y. kaip buvo sutarta pernai“, – neslėpė M. Perestrello.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tiesa, būtent Portugalijai reikėtų labiausiai pasitempti. Tik pernai ši šalis pasiekė 2 proc. BVP gynybai, nors tai buvo sutarta prieš dešimtmetį.

„Kiek aš suprantu iš viešų publikacijų, jog jie praeitą savaitę informavo gynybos ministerijų politikos direktorius apie jų jau labai konkrečius planus, kaip jie mažins savo resursus“, – teigė A. Kubilius.

Lietuvos ir Lenkijos politikai nusprendė nekomentuoti iš Vašingtono gaunamų žinių, ar amerikiečiai praneša, kad gali mažinti karių. Argumentuojama, kad aišku bus tada, kai sprendimai bus padaryti. Esą JAV prezidentas Donaldas Trumpas jau ne kartą skelbė vieną, o padarė priešingai.

Eurokomisaras A. Kubilius neslėpė, jog jam neaišku, kodėl Lietuva kuo greičiau neinvestuoja papildomai į oro gynybą, o perka dar tūkstantį šarvuočių.

„Estai plėtoja, latviai jau prieš gerus metus pradėjo plėtoti sonarų, garso detektorių sistemą. Girdime įsigijimus šarvuočių ir kitus dalykus, tačiau kaip mes stiprinsime savo oro gynybą?“ – svarstė jis.

Akustiniai sensoriai, kurie fiksuoja atskrendančio drono garsą, kai radarai žemai skrendančių dronų nemato, yra naudojami Ukrainoje. Anot krašto apsaugos ministro, praėjusią savaitę ši įranga Latvijoje nepasiteisino.

LNK.LT primena, jog pirmadienį Vilniuje įvyko bendras Lietuvos ir Ukrainos Vyriausybių posėdis. Pasirašyti dokumentai, kuriais sutarta toliau bendradarbiauti, tačiau Ukraina dar nesutinka aiškiai įsipareigoti, kad pasidalins su Lietuva savo pažangiausiomis technologijomis saugantis nuo dronų.