„Gyvename laikotarpiu, kai krizės nebėra išimtys – jos tampa naująja norma. Todėl mūsų atsparumas turi būti ne reakcija, o nuolatinė būsena. Turime ruoštis įvairiausiems scenarijams ne todėl, kad jų bijome, o todėl, kad tik taip galime užtikrinti savo valstybių ir piliečių saugumą. Kiekvienas investuotas euras į pasirengimą šiandien reiškia išsaugotas gyvybes ir stabilumą rytoj“, – Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pranešime cituojamas V. Kondratovičius.
Skelbiama, kad ministrai iš Belgijos, Danijos, Estijos, Suomijos, Vokietijos, Latvijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Lenkijos ir Švedijos aptarė, kaip stiprinti Europos pasirengimą vis sudėtingesnėje saugumo aplinkoje.
Renginyje taip pat dalyvavo ir savo įžvalgomis pasidalijo buvęs Suomijos prezidentas Saulis Nynistio (Saulis Nynistė) bei už krizių valdymą ir civilinę saugą atsakinga Europos Komisijos komisarė Hadja Lahbib (Hadža Lahbib).
Turime ruoštis įvairiausiems scenarijams ne todėl, kad jų bijome, o todėl, kad tik taip galime užtikrinti savo valstybių ir piliečių saugumą.
Nurodoma, kad artėjant vienerių metų koalicijos veiklos sukakčiai, pažymėta jos plėtra – prie iniciatyvos prisijungė Lenkija ir Vokietija.
VRM skelbia, kad susitikime buvo patvirtinti pagrindiniai koalicijos prioritetai – piliečių įgalinimas kaip visuomenės atsparumo pagrindas, bendras rizikų ir grėsmių vertinimas Europos Sąjungos (ES) mastu, efektyvesnis informacijos dalijimasis ir krizių valdymas, kritinės infrastruktūros apsauga bei glaudesnis ES ir NATO bendradarbiavimas.
Ministrai taip pat sutarė, kad parama Ukrainai turi būti tęsiama tiek, kiek reikės, o šios šalies patirtis – ypač kovojant su hibridinėmis grėsmėmis ir kritinės infrastruktūros pažeidimais – turi būti aktyviai integruojama į Europos politikos formavimą.
VRM teigimu, susitikimo metu pabrėžta būtinybė užtikrinti, kad pasirengimo stiprinimas ir hibridinės grėsmės būtų nuosekliai įtraukti į būsimus ES finansavimo instrumentus ir programas.
Europos civilinio pasirengimo ir atsparumo koalicija įsteigta pernai ir siekia stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą bei užtikrinti visapusišką pasirengimą įvairioms grėsmėms – nuo gamtinių nelaimių iki ginkluotos agresijos – bei didinti ES ir NATO veiksmų papildomumą.
(be temos)
(be temos)