Kitų metų Seimo biudžetą išpūs parlamentarų išeitinės

Kitąmet Seimo kanceliarijos biudžetas turėtų būti maždaug 2 mln. eurų didesnis nei šiemet. Skaičiuojama, kad didžiąją dalį naujų išlaidų sudarys išeitinės kompensacijos neperrinktiems politikams ir jų padėjėjams.

2016 metų biudžeto projekte numatyta, kad Seimui turėtų būti skiriama 30,49 mln. eurų. Šiemetinis parlamento biudžetas sudaro 28,6 mln. eurų.

Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas BNS yra sakęs, kad išlaidų padidėjimas didžiąja dalimi susijęs su šios Seimo kadencijos pabaiga, nes daroma prielaida, kad maždaug pusė dabartinių parlamentarų kitąmet nebus perrinkti ir jiems reikės išmokėti išeitines kompensacijas.

„Rinkėjai kas ketveri metai nusprendžia, kas lieka dirbti, kas ne. Planuojama, kad pusė Seimo pasikeis. Be to, dar prisideda Seimo narių padėjėjų išeitinės“, - teigė A.Sysas.

Pagal Seimo statutą, Seimo nariui išmokama tiek vidutinių mėnesio atlyginimų išmoka, kiek metų nepertraukiamai truko jo kadencija, bet ne mažesnė kaip 2 ir ne didesnė kaip 6 vidutinių atlyginimų.

Šiuo metu Seimo nario pareiginė alga be priedų yra 2,5 tūkst. eurų.

Prezidentūros kitų metų biudžetas beveik nesikeis - šiemet jis yra 5,14 mln. eurų, kitąmet turėtų siekti 5,24 mln. eurų. Padidėjimas susijęs su darbo užmokesčio kilimu.

Vyriausybės kanceliarijos išlaidos kitąmet planuojamos maždaug 700 tūkst. eurų didesnės nei šiemet. 2015 metais jos biudžetas yra 12,275 mln. eurų, 2016 metais numatomas 12,978 mln. eurų.

Vyriausybės kanclerio Almino Mačiulio teigimu, didžiąją biudžeto augimo dalį - apie 400 tūkst. eurų - sudarys lėšos, numatytos pagal Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio programą. Apie 30 tūkst. eurų ketinama išleisti su stojimu į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) susijusiems reikalams - komandiruotėms, vertimams. Tiek pat kainuos Vyriausybės rūmų pritaikymas neįgaliesiems.

Papildomų lėšų žadama skirti ir Vyriausybės rūmų apsaugai.

„(Numatytas) techninės apsaugos zonos įrengimas. Viskas labai jau pasenę (...). Vis buvo atidėliojama atidėliojama, o su pastato apsauga nėra gerai“, - BNS sakė A.Mačiulis.

Darbo užmokesčio fondo padidėjimas apie 100 tūkst. eurų daugiausia susijęs su kompensacijomis valstybės tarnautojams už krizės metu negautas pajamas.

„Turime numatyti 5 proc. valstybės tarnautojams nesumokėtam atlyginimui kompensuoti, tai yra apie 80 tūkst. eurų. Dar 20 tūkst. eurų - norime pastiprinti Vyriausybės atstovų apskrityse personalą. Turime problemą, kai žemos kategorijos teisininkų Vyriausybės atstovų tarnybose, o Vyriausybės atstovai prižiūri savivaldybių veiklos atitikimą teisės aktams, nelengva rasti tinkamų specialistų“, - aiškino Vyriausybės kancleris.

Politinės partijos kitąmet gali tikėtis lygiai tokių pačių dotacijų kaip šiemet. Joms suplanuota skirti 5,5 mln. eurų.