Pasak jos, šalies vadovo kalbai trūko vieningo naratyvo ir žinutės.

„Yra išskiriamos temos, bet jose aiškiai sudėtų akcentų nėra ir tai daro neapsisprendusio prezidento įspūdį, kuris nežino, ką nori tautai pasakyti. Ypač gynyboje, kurią išskiria kaip prioritetą ir skiria jai ketvirtį laiko savo kalboje, tačiau tuo pat metu pamini 31 veiksmą ir temas. Tai yra didelis srautas, kuriame neišskiriami svarbiausi akcentai“, – BNS ketvirtadienį sakė N. Bliūdžiūtė.

Jos teigimu, tai rodo, kad prezidentui sunku nuspręsti, kas iš tikrųjų yra svarbu ir ką jis nori pasakyti visuomenei.

„Metinio pranešimo tikslas turėtų būti suorientuoti visuomenę, parodyti kryptį, kur mes esame ir kur turėtume eiti. Pradžioje ta galimybė pamesta, pabaiga yra emociškai stipresnė, tačiau iki jos reikia laukti 50 minučių ir nežinau, kas tiek turėjo kantrybės“, – nurodė kalbos ekspertė.

Ji pažymėjo, kad prezidentas vartoja daug meninių kalbos priemonių: metaforų, analogijų, trejybių, gražiai panaudojo ritmą.

„Tačiau gaila, kad jas jis naudoja ne toje dalyje, kuri turėtų būti svarbiausia. Jeigu gynyba pasirinkta kaip svarbiausia dalis, kurioje ne tik akcentus reikėtų sudėlioti, bet kartu ir įtaigą jos stiprinti, ten šių priemonių yra labai mažai. Priemonės paliktos tik tose dalyse, kur norisi įkąsti, „užvažiuoti“. Tai siunčia labai keistą signalą apie prezidento prioritetus“, – sakė N. Bliūdžiūtė.

„Visada reikia žinoti tikslą, ko aš siekiu, ar siekiu sutelkti visuomenę ir vesti ją kažkur ypatingu laiku, ar siekiu suvesti sąskaitas. Iš emocinio svorio man vis dar jaučiasi, kad labiau akcentas yra suvedinėti sąskaitas“, – pridūrė ekspertė.

Anot jos, kalboje buvo daug skambių teiginių, kuriais siekiama patenkinti skirtingų auditorijų lūkesčius, taip pat daug sudėtingų žodžių, vienas kitą paneigiančių sakinių.

„Iš vienos pusės, skiria beveik 1400 žodžių gynybai, pasako, kad Lietuvos žmonės nori taikos, tačiau kitame skyriuje iš karto pasako labai vaizdingą išsireiškimą, kad „netapsime saugesni sviestą keisdami patrankomis“, – teigė specialistė.

„Taip, žanras yra nedėkingas, bet mes gyvename išskirtiniu laikotarpiu, kuriame mums reikia stiprių lyderių kalbų ir prezidentas galėtų pasinaudoti galimybe sakyti ne dar vieną buhalterinį pranešimą ir buhalterinis dėl to, kad jis naudoja tą analogiją švietimui apibūdinti, o pasinaudoti metiniu pranešimu kaip galimybe sutelkti visuomenę, rodyti jai kryptį, išskirti, kas yra svarbu, siųsti vieną žinutę“, – pažymėjo N. Bliūdžūtė.

Kaip rašė BNS, G. Nausėda ketvirtadienį Seime perskaitė savo šeštąjį metinį pranešimą ir pirmąjį po to, kai pradėjo eiti pareigas antrąją kadenciją.

Jame šalies vadovas gyrė investicijas į gynybą ir ragino Lietuvą toliau rodyti lyderystę šioje srityje, tuo pačiu mažinant pajamų nelygybę, kritikavo švietimo reformas, kelių finansavimą, politikų dalyvavimą versle ir moralę apskritai.

Konstitucija numato, kad prezidentas Seime daro metinius pranešimus apie Lietuvos padėtį, šalies vidaus ir užsienio politiką. Valstybės vadovai metinius pranešimus tradiciškai skaito parlamento pavasario sesijos metu.