Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdyseną peržiūrinti Seimo darbo grupė nutarė, kad nacionalinio transliuotojo valdybą sudarytų penki įvairių sričių profesionalai, kuriuos atrinktų taryba. Siūloma, kad valdybos nariai būtų skiriami penkeriems metams ir pareigas galėtų eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Daugiausia diskusijų kilo dėl valdybos nariams keliamų reikalavimų ir jų atšaukimo aplinkybių. Sutarta, kad atleidimo pagrindu galėtų tapti pareikštas nepasitikėjimas, grindžiamas netinkamu pareigų vykdymu ar viešojo intereso pažeidimu.
„Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ apie LRT valdymo planus diskutavo Mišrios Seimo narių grupės atstovas Viktoras Fiodorovas (toliau – V. F.), Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Vytautas Kernagis (toliau – V. K.) ir Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovė Lina Bušinskaitė (toliau – L. B.).
– Kaip vertinate darbo grupės veiklą?
– V. K.: Reikia prisiminti, nuo ko viskas prasidėjo. Kai buvo pateiktas įstatymo projektas, jis greitai praėjo pateikimo stadiją. Buvo norima per dvi savaites priimti įstatymo projektą dėl LRT generalinės direktorės atleidimo – buvo prasidėjusi skuba.
Po visų protestų, gal žmonėms suvokus, kad bus kreiptasi į Konstitucinį Teismą ir kad niekas taip paprastai reikalų nesutvarkys, buvo įsteigta darbo grupė. Be abejo, joje buvo įvairių pasiūlymų, tačiau prasidėjo ta pati skuba.
Mes, kaip opozicija, iš pradžių kėlėme klausimą: ar ši darbo grupė ruoš naują įstatymo projektą, kuris turės praeiti pateikimo ir visas kitas stadijas – svarstymus komitetuose ir pan., ar vis dėlto ji nori sugalvoti tam tikrus pasiūlymus būtent tam, ką mes vadiname „Nuodėgulio“ įstatymo projektu?
Į šį klausimą ilgai nebuvo atsakyta, todėl atsirado norų opozicijai pasitraukti. Labai gaila, kad iškart pasitraukė LRT atstovai, vėliau – ir Žurnalistų profesionalų asociacija.
Dabar, kai darbo grupėje iš tikrųjų pradėjome svarstyti pasiūlymus ir atsižvelgiama į tam tikrus opozicijos siūlymus, man gaila, kad tų žmonių nebėra, nes jų kompetencija šioje vietoje labai stipriai pagelbėtų.
Dabar, kai darbo grupėje iš tikrųjų pradėjome svarstyti pasiūlymus ir atsižvelgiama į tam tikrus opozicijos siūlymus, man gaila, kad tų žmonių nebėra, nes jų kompetencija šioje vietoje labai stipriai pagelbėtų.
Pačioje darbo grupėje vyksta darbas. Manau, kad per tą laiką, kiek ji gyvuoja, pasikeitė tam tikrų Seimo narių požiūris į tai, ką joje galima nuveikti. Ir dabar, regis, gimsta naujas įstatymo projektas, kuris nuo pateikimo stadijos bus atneštas į Seimo salę.
– Ar valdantieji ir opozicija jau sutaria, kaip atrodys LRT valdymas?
– V. K.: Vyksta procesas, negaliu pasakyti, kad sutarėme. Kadangi valdymas yra naujai kuriamas, turbūt gali būti įvairių variantų. Nutarėme, kad Taryba gali pasirinkti, ar bus slaptas, ar neslaptas balsavimas.
Tikiuosi, kad tai nuguls į įstatymą, nes formuluotės jau iš esmės yra tokios, kad reikia labai susirūpinti LRT tarybos narių kompetencija. Ne šiaip paskirti žmogų, kurio vertybės teisingos – jis turi turėti tam tikras kompetencijas, kad galėtų priimti tikrai adekvačius sprendimus.
Anksčiau iš kandidatų to reikalaujama nebuvo. Iki šiol būdavo taip, kad kažkas paskiria kandidatą ir jis tiesiog tampa nariu.
– Ar įmanoma surasti į LRT tarybą žmones, kurie nesakytų skaičių „iš lubų“?
– V. F.: Finansų ministras turi viceministrus, kurie prieš pradedant darbą nebūtinai yra puikiai išmanę valstybės finansus – daug dalykų atsiranda bedirbant.
Taryba turi galimybę įsigilinti ir suprasti, bendrauti, dalyvauti prodiuserių pusryčiuose, ne tik išsakyti savo lūkesčius, bet ir suprasti, kaip viskas veikia. Tarybos kompetencija – gilintis arba nesigilinti dirbant šį darbą.
– V. K.: Darbo grupėje didžioji dauguma, netgi turbūt ir aš, neturime pakankamai kompetencijos spręsti apie tai, kaip vyksta televizijos darbas. Dabar ateina žmonės, kurie sako, kad visas LRT turtas turi priklausyti valstybei, ir kalba eina apie sukurtus kūrinius. Jokios kalbos apie autorines ar gretutines teises – žmonės net nesuvokia, ką jie kalba.
– Koks bus LRT tarybos darbas?
– V. F.: Taryba turės nuspręsti misiją, kryptį, kurios link bus judama, bet tikrai ne už kokią kainą nupirkti projektą. Viskas priklauso nuo konkurso, o jį vykdo LRT darbuotojai. Tai yra dalykas, kuriuo remiasi LRT.
Taryba, žinoma, galės visa tai stebėti, tačiau konkurse dalyvauja LRT prodiuseriai, kurie ir nusprendžia, kokia laida bus ir už kokią kainą – jie taip pat derasi. Normalu, kad, jei tu dalyvauji konkurse, neateini su tiesiog išpūsta kaina, nes greičiausiai nelaimėsi, kadangi konkurse dalyvauja ne vienas tiekėjas.
– Interneto žiniasklaidos asociacija nemažai skyrė dėmesio darbo grupei ir įvairiems pasiūlymams. Ar jūs patenkinta tuo, kaip į jūsų pasiūlymus buvo reaguota? Kokius siūlymus jūs teikėte?
– L. B.: Interneto žiniasklaidos asociacija praėjusių metų gruodžio viduryje pateikė Seimui ir Vyriausybei labai konkrečius pasiūlymus, kaip tobulinti dabartinį LRT įstatymą, ir tarp tų pasiūlymų svarbiausi kalba apie tai, kad reikėtų aiškiai nustatyti išorinę kontrolę mūsų šalies visuomeniniam transliuotojui, kurios šiandien kaip ir trūksta.
Taip pat reikėtų įvesti naujovę – viešųjų paslaugų teikimo sutartį, kuri būtų sudaroma tam tikram laikotarpiui, pavyzdžiui, dešimčiai metų ar ilgiau, siekiant išvengti tam tikrų politinių ciklų. Taip pat prie išorinės kontrolės paskirti konkretų subjektą, kuris tai atliktų. Pagal mūsų siūlymus, tai yra Ryšių reguliavimo tarnyba.
Mūsų pasiūlymai orientuoti į gerąsias europines – Europos valdysenos – praktikas, Žiniasklaidos laisvės aktą, ir visa tai būtų suderinta su Europos Komisijos valstybės pagalbos taisyklėmis.
Šios taisyklės sako, kad stipri išorinė kontrolė turi turėti teisę, jeigu mato, kad yra netinkamai įgyvendinama misija ir jai skiriamos lėšos, metų pabaigoje, peržiūrėjusi, pasakyti, kad netinkamai vykdžius projektą lėšos būtų grąžintos į biudžetą.
Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše:
(be temos)