„Ministerija nutarė politikuoti, nepasirodė. Valstybės lygmens reikalai sprendžiami yra ambicijomis, o ne darbais. Tai čia iš tikro yra spjūvis ne tiktai komitetui, visam Seimui, bet ir visiems Lietuvos žmonėms į veidą“, – žurnalistams po posėdžio kalbėjo G. Jeglinskas.

NSGK turėjo aptarti rudenį Baltarusijoje vyksiančias karines pratybas „Zapad“, trijų „Embraer“ karinių transporto lėktuvų pirkimą bei atsakingų institucijų nuveiktus darbus po to, kai į šalį vasarą įskrido du „Gerbera“ dronai.

G. Jeglinsko teigimu, posėdis buvo gana sėkmingas, nes Antrojo operatyvinių tarnybų departamento atstovai pristatė informaciją apie „Zapad“ pratybas, tiesa, kitais klausimas diskusija vyko tik tarp komiteto narių, nes nei Krašto apsaugos ministerijos, nei kariuomenės atstovai posėdyje nedalyvavo.

Vienas iš komiteto narių socialdemokratas Juozas Olekas sakė, jog kariuomenės vado Raimundo Vaikšnoro nedalyvavimui yra „rimta priežastis“.

„Šiandien vyksta NATO kariuomenės vadų susitikimas. Tai, aš manau, kad labai rimta priežastis, dėl ko vadas negalėjo atvykti, o mums svarbu, jog kariuomenė iš tikrųjų pristatytų savo poziciją. Tai galbūt ministrė irgi galėjo, bet, man atrodo, kad svarbiausia yra kariuomenės vado buvimas“, – kalbėjo jis.

NATO valstybių narių karinių pajėgų vadai vaizdo ryšiu trečiadienį planuoja aptarti su Ukraina ir taikos derybomis susijusius klausimus.

Tai čia iš tikro yra spjūvis ne tiktai komitetui, visam Seimui, bet ir visiems Lietuvos žmonėms į veidą.

Komiteto pirmininkas dar antradienį savo „Facebook“ paskyroje teigė buvęs Krašto apsaugos ministerijos (KAM) informuotas, jog dėl planuojamų aptarti klausimų svarbos posėdį siūloma nukelti.

„Čia ne apie tai, kad dar dviejų savaičių reikia. Čia yra grynai politinė žinutė. (...). Man svarbu, kad Lietuvos saugumas būtų užtikrintas, o čia yra žaidžiama politiškai“, – kalbėjo G. Jeglinskas.

Jis pabrėžė, jog Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas numato, jog krašto apsaugos sistemos institucijos yra įpareigotos ateiti atsakyti į klausimus.

„Man labai yra keista, kai politikė, kuri, su pagarba, bet nesupranta šitų visų dalykų, neleidžia kariuomenei ateiti į komitetą ir pristatyti, kaip kariuomenė yra pasirengusi dabar“, – teigė G. Jeglinskas.

NSGK pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas sakė manantis, jog sprendimas boikotuoti komitetą yra suplanuotas iki rugsėjo 10 dienos, kuomet turėtų prasidėti eilinė Seimo sesija. Pasak konservatoriaus, laukiama, kol susiformuos nauja valdančioji dauguma.

„Aš manau, kad čia signalas pirmiausia nueinančiam Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui. Labai paprasta“, – kalbėjo jis.

Pasak NSGK narių, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė ir kariuomenės atstovai atsakyti į trečiadieniui paruoštus klausimus bus kviečiami kitame komiteto posėdyje rugsėjo 3 dieną.

„Šiandieną viduje komiteto pakankamai konstruktyviai pakalbėjome apie tai, kad nepaisant stokos geros valios iš KAM, mes pasiūlysime kitą datą, duosime dar kartą galimybę pasirengti tokiam posėdžiui. Sutarėme, kad rugsėjo 3 dieną lauksime kariuomenės atstovų aukščiausio lygio bei krašto apsaugos ministrės, kad atsakytų į klausimus, kurie iš tiesų yra reikšmingi“, – teigė komiteto narė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

NSGK pirmininkas: Europos taikdarių buvimas Ukrainoje be JAV paramos – drambliuko svajonės

G. Jeglinskas sako, jog Europos šalys nebūtų pajėgios užtikrinti Ukrainos saugumo be Jungtinių Valstijų (JAV) pagalbos.

„Ar Europa yra pasirengusi siųsti karių į Ukrainą? Ar Vokietija yra pasirengusi, ar Jungtinė Karalystė? (...) Bendrai Europa, nepaisant, kad mes dabar sakome, jog didinsime savo gynybines išlaidas iki 5 proc., kol kas tų pajėgumų nėra. Čia yra drambliuko svajonės apie Europos pajėgų buvimą Ukrainoje, nebent jeigu ateina su JAV parama“, – žurnalistams trečiadienį kalbėjo G. Jeglinskas.

„Jeigu be Jungtinių Valstijų, tai čia aš nematau jokių iliuzijų“, – pridūrė jis.

Taip komiteto pirmininkas kalbėjo JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) atmetus galimybę siųsti amerikiečių karius ir pareiškus, kad saugumo garantijos Ukrainai galėtų apimti JAV paramą ore.

Tuo metu D. Trumpas yra sakęs, kad Europos šalys yra pasirengusios siųsti karius į Ukrainą, kad būtų užtikrintas bet koks susitarimas.

„Prancūzija ir Vokietija, kelios iš jų, JK (Jungtinė Karalystė), nori turėti karius vietoje“, – televizijai „Fox News“ sakė Baltųjų rūmų šeimininkas.

Apie pasirengimą į Ukrainą siųsti taikdarius yra kalbėjęs ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

Jo patarėjas yra sakęs, jog Lietuva į Ukrainą siųstų panašų skaičių karių, kiek anksčiau siųsdavo į NATO vykdytą taikos palaikymo misiją Afganistane.

Į taikos palaikymo misijas Afganistane Lietuva paprastai siųsdavo iki kelių šimtų karių.