Įžvelgia valdančiųjų nenuoširdumą dėl tiesioginių merų rinkimų: siekia įvelti į ginčus

Parlamentarai sutartinai kalba, kad Seimo pirmininkės ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų siūlymai savivaldoje taikyti aiškų valdžių atskyrimo principą tiesiog yra jų noras įvelti politikus į ginčus ir taip politines jėgas atitolinti nuo sutarimo.

„Tas noras prikurti papildomų reikalavimų, įvelti į diskusijas, ginčus ir po to pasakyti, kad va mes nesusitarėme. Tai mes tą labai aiškiai matome, tie metodai nėra nauji. Jau anksčiau visos partijos deklaravo, kad jos už tiesioginius merų rinkimus, bet po to prikuria papildomų reikalavimų, per kuriuos ir nėra susitariama. Tai ta pati tendencija matoma ir dabar“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje tvirtino J. Pinskus, kurio įžvalgoms pritarė ir frakcijos narys D. Griškevičius.

„Mano požiūriu, tai nėra nuoširdus noras, o tiesiog imitacija pačio proceso, kad po to būtų pasakyta, jog mes teikėme Seimui, tačiau Seimas nenubalsavo. Bet už tokį sprendimą, kokį yra pateikę konservatoriai, negali balsuoti joks Seimo narys, kuris pasisako už tiesioginius merų rinkimus, nes tai visiškai nėra apie tai, apie ką yra kalbama“, – tvirtino Mišrios grupės narys.

Jeigu mes taikome valdžių atskyrimo principą, tai Seimas pirmiausiai turėtų pradėti nuo savęs ir pasakyti, kad ministrai ir premjeras negali būti Seimo nariais tuo pačiu metu.

Parlamentaras mano, kad valdžių atskyrimo principas nėra taikomas ir nacionaliniu lygmeniu, kadangi vykdomosios valdžios – Vyriausybės atstovai gali būti ir parlamento nariai, todėl tokio principo taikyti neva negalima ir savivaldybės tarybos bei mero įgaliojimų apibrėžimui.  

„Jeigu mes taikome valdžių atskyrimo principą, tai Seimas pirmiausiai turėtų pradėti nuo savęs ir pasakyti, kad ministrai ir premjeras negali būti Seimo nariais tuo pačiu metu. Nes jeigu žaidimo taisyklės lygios, tai jos turi būti lygios tiek Seime, tiek savivaldoje“, – tvirtina D. Griškevičius, pažymėdamas, kad mero galių klausimu politikams apskritai nėra būtina apsispręsti keičiant Konstituciją – tam, politiko nuomone, pakanka Vietos savivaldos įstatymo pakeitimų.

„Niekas nekvestionuoja Konstitucinio Teismo sprendimo, bet kai kurie kiti pakeitimai yra labai lengvai išsprendžiami tiesiog tam tikrų kitų įstatymų pakeitimu, numatant tam tikras merų funkcijas, galias ir panašiai“, – spaudos konferencijoje kalbėjo parlamentaras.

Mišrios grupės nariai D. Griškevičius ir J. Pinskus taip pat vieningai atmetė ir merų kadencijų ribojimo idėją. Parlamentarų nuomone, jeigu jau norima riboti vienasmenio tiesiogiai renkamo organo kadencijų skaičių, tokiai iniciatyvai pavyzdys turėtų būti nacionalinė atstovaujamoji institucija – Seimas.

„Kodėl Seimo narių kadencijų klausimo mes nesprendžiame, nes aš manau, kad Seimas visada turi būti kelrodė žvaigždė, pradėti nuo savęs ir rodyti tam tikras iniciatyvas“, – kalbėjo D. Griškevičius.

ELTA primena, kad balandžio 19 d. Konstitucinis Teismas paskelbė, jog tiesioginių merų rinkimų tvarka prieštarauja Konstitucijos 119 straipsniui. Dėl šio klausimo į KT kreipėsi 46 praėjusios kadencijos parlamentarai, daugiausia – konservatoriai, taip pat kreipimąsi pasirašė keli liberalai, „darbiečiai“, buvę „tvarkiečiai“. Šis nutarimas įsigalios 2023 m. gegužės 3 d., o tai reiškia, kad šiuo metu pareigas einantys merai galės vykdyti savo įgaliojimus iki kadencijos pabaigos.

Reaguodama į KT sprendimą, Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen inicijavo Seimo frakcijų seniūnų susitikimą, kuriame parlamentarams pavyko rasti sutarimą dėl Konstitucijos 119 straipsnio keitimo, siekiant išsaugoti tiesioginių merų rinkimų tvarką. Seimo pirmininkė tuomet teigė, kad atitinkamos pataisos pateikimo ji tikisi jau šioje pavasario sesijoje ir optimistiškai įvertino galimybę surinkti 94 būtinus palaikymo balsus.

Tačiau praėjusį trečiadienį vykusiame antrajame frakcijų seniūnų susitikime, kuriame buvo toliau aptarinėjamas tiesioginių merų rinkimų tvarkos reglamentavimas, išsiskyrė parlamentarų nuomonės siekiant apibrėžti tiesiogiai renkamo mero įgaliojimus. Seimo pirmininkė siūlo merą laikyti vykdomosios valdžios atstovu savivaldoje, tuo tarpu Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija siūlo merą laikyti tarybos vadovu, iš esmės paliekant galioti dabar veikiantį modelį.