I. Šimonytė apie merų rinkimus: reforma buvo įgyvendinta atsainiai

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Konstitucinio Teismo sprendimas pripažinti šiuo metu galiojančią merų rinkimų tvarką prieštaraujančia pagrindiniam šalies įstatymui jos nenustebino. Premjerės teigimu, ši idėja buvo įgyvendinta atlikus vos kelis Vietos savivaldos įstatymo pakeitimus, tačiau neatliekant būtino Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo.

„Problema buvo keliama nuo pat to laiko, kai ši idėja buvo įgyvendinta. Juk ji buvo įgyvendinta vienu sakiniu. Tai negali tokio pobūdžio reforma atsirasti vieno sakinio pakeitimu Vietos savivaldos įstatyme, tiesiog parašant, kad meras yra renkamas tiesiogiai“,– ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė Ingrida Šimonytė.

Premjerės nuomone, toks atsainus merų rinkimų tvarkos pokyčių įgyvendinimas lėmė, kad šiuo metu nėra aiškiai apibrėžti merų įgaliojimai ir funkcijos.

„Nelabai aišku, ar meras yra savivaldybės „parlamento“ pirmininkas, ar jis yra savivaldybės „premjeras“, kur yra jo vykdomosios valdžios įgaliojimai, kur yra jo atstovaujamosios valdžios įgaliojimai. Tie klausimai yra neišspręsti ir tų klausimų niekas net nebandė spręsti. Tiesiog įrašė populiarią idėją į Vietos savivaldos įstatymą ir manėsi, kad ta problema yra išspręsta“,– tvirtino premjerė.

Juk ji buvo įgyvendinta vienu sakiniu. Tai negali tokio pobūdžio reforma atsirasti vieno sakinio pakeitimu Vietos savivaldos įstatyme.

Ministrų Kabineto vadovės nuomone, parlamentarams diskutuojant dėl merų įgaliojimų, kartu būtų verta pamąstyti ir apie savivaldybių vadovų kadencijų skaičiaus ribojimą. I. Šimonytės nuomone, būtų galima diskutuoti apie maksimalų dviejų kadencijų terminą.

„Ta auksinė taisyklė, kuri galioja kitais atvejais, sakykim, prezidento situacijoje, kuri galioja tose pareigybėse, kai žmonės yra skiriami kokiai nors institucijai vadovauti. Tai paprastai tas kadencijų skaičius yra dvi. Man atrodo, tai galėtų būti geras pagrindas diskusijai, bet čia yra mano asmeninė nuomonė, remiantis tam tikru precedentu, kuris veikia kitose srityse“,– svarstė premjerė.

I. Šimonytė taip pat atmetė idėją, kad tiesioginių merų rinkimų tvarka yra nepalanki konservatoriams, todėl jie neva ir siekė sužlugdyti tiesioginių merų rinkimų tvarką. Premjerė pabrėžė, kad dėl skirtingų klausimų į Konstitucinį Teismą parlamentarai kreipiasi nuolatos, o tuo metu Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS–LKD) net nebuvo valdančiojoje daugumoje.

„Į Konstitucinį Teismą kreipėsi grupė Seimo narių, ir tas buvo dar praėjusios kadencijos Seime, kai tikrai nebuvo jokios esamos daugumos“,– tvirtino premjerė, pabrėždama, kad ir tarp pačių konservatorių didžioji dalis politikų palaiko tvarką, kai meras renkamas tiesiogiai.

„Aš manau, kad mūsų frakcijoje rastumėte mažai žmonių, kurie nepalaiko pačios tiesioginių merų rinkimų idėjos. Juo labiau mes, kaip bendruomenė, turime tiesiogiai išrinktų merų, kurie mano, kad yra puikūs merai ir dėl to kandidatuoja ir dėl to turbūt rinkimus laimi“,– teigė I. Šimonytė.

ELTA primena, kad Konstitucinis Teismas pirmadienį paskelbė, jog tiesioginių merų rinkimų tvarka prieštarauja Konstitucijos 119 straipsniui. Dėl šio klausimo į KT kreipėsi 46 praėjusios kadencijos parlamentarai, daugiausia – konservatoriai, taip pat kreipimąsi pasirašė keli liberalai, „darbiečiai“, buvę „tvarkiečiai“.

Šis nutarimas įsigalios 2023 m. gegužės 3 d., o tai reiškia, kad šiuo metu pareigas einantys merai galės vykdyti savo įgaliojimus iki kadencijos pabaigos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių