„Mes negalime viena ranka sakyti, kad JAV karių buvimas Lietuvos teritorijoje yra savaime suprantamas dalykas ir mes tiesiog priimame tai kaip duotybę, tačiau kai mūsų paprašo kuo nors prisidėti prie tarptautinių misijų, sakome, kad čia ne mūsų reikalas“, – žurnalistams Briuselyje ketvirtadienį G. Nausėda.
„Tai nelabai sąžininga pozicija ir tokia pozicija gali vesti link to, kad ir JAV karių buvimas Lietuvos teritorijoje gali tapti nebe savaime suprantamu dalyku. Tai mes šito juk tikrai nenorime“, – kalbėjo jis.
Kaip rašė BNS, europiečiai ir kiti sąjungininkai kiek anksčiau atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo (Trampo) prašymus suteikti pagalbą Hormūzo sąsiauryje – siaurame Persijos įlankos vandens kelyje, kurį faktiškai užblokavo Iranas.
Teheranas tokių veiksmų ėmėsi atsakydamas į JAV ir Izraelio smūgius. Amerikos ir Izraelio lyderiai juos grindžia siekiu sustabdyti Irano branduolinę programą. Vis tik JAV žvalgyba neseniai paskelbė, kad Iranas tokios programos neatkūrinėjo.
D. Trumpas kiek anksčiau teigė, kad „NATO daro labai kvailą klaidą“ nesiųsdama pagalbos į Hormūzo sąsiaurį.
Savo ruožtu Aljanso vadovas Markas Rutte (Markas Riutė) pareiškė, kad NATO narės svarsto „geriausią būdą“ atidaryti Hormūzo sąsiaurį, per kurį paprastai gabenama didelė dalis pasaulio naftos.
Anot Lietuvos vadovo, dalies Europos valstybių griežtesni pasisakymai gali būti tam tikras nuoskaudos išreiškimas, jog JAV iš anksto nekoordinavo savo veiksmų prieš Iraną su kitomis šalimis.
„Bet jau prasidėjus šiam konfliktui, šiam karui, iš tikrųjų turime būti visi kartu, neturime sakyti, kad čia yra ne mūsų reikalas“, – tikino G. Nausėda.
„Čia yra mūsų reikalas, nes visada turime suprasti, kad JAV yra įsitraukusios ir į mūsų pačių saugumo reikalus, konkrečiai ne tiktai tiekdamos technologijas, ginklus, ne tiktai dislokuodamos savo karius Europoje, bet ir visapusiškai kovodamos už stipresnį NATO“, – akcentavo jis.
(be temos)
(be temos)
(be temos)