G. Nausėda tikisi socialiai orientuoto biudžeto

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad didesnis politinių partijų dėmesys gerovės valstybės idėjai leidžia tikėtis, jog kitų metų biudžetas bus labiau socialiai orientuotas.

Anot šalies vadovo, politikai Seime turės prisiimti atsakomybę prieš visuomenę, jei atmes jo pasiūlymus, kaip surinkti papildomų lėšų pensininkų ir neįgaliųjų skurdui mažinti.

„Aš tikiuosi, kad šį kartą ne pro forma, o de facto biudžetas bus socialiai orientuotas“, – išskirtiniame interviu BNS sakė G. Nausėda.

Prezidentas teigė, kad proveržio leidžia tikėtis socialdemokratų, konservatorių ir „valstiečių“ retorikoje vis labiau girdima gerovės valstybės tema.

„Gerovės valstybės retoriką girdžiu ir konservatorių, ir socialdemokratų – galbūt liberalų lūpose dar nelabai – bet ir valstiečių žaliųjų tam tikri pasisakymai leidžia manyti, kad tai vienoje, tai kitoje srityje proveržis tikrai yra įmanomas“ – sakė G. Nausėda.

Jis tvirtino tikįs, kad šios idėjos suburs ir daugiau žmonių kitų metų Seimo rinkimuose, bet pabrėžė, jog neturi jokių planų burti „prezidentinės partijos“.

Prezidentas 100 mln. eurų papildomų lėšų socialinei apsaugai pasiūlė surinkti lėtinant darbo mokesčių mažinimą, kerpant lengvatą ūkininkų naudojamam dyzeliniam kurui ir labiau apmokestinant su darbo santykiais nesusijusias pajamas.

G. Nausėda sakė nenustebęs, kad pasiūlymai didinti mokesčius sulaukė oponentų kritikos, tačiau pabrėžė, kad pajamų šaltinius pasiūlė siekdamas sąžiningos diskusijos.

Pasisakymai leidžia manyti, kad tai vienoje, tai kitoje srityje proveržis tikrai yra įmanomas.

Jo teigimu, jei „valstiečiai“ atmes idėją sumažinti lengvatą ūkininkų dyzeliniam kurui, visuomenė aiškiai pamatys, kas yra kaltas dėl nepakankamo tam tikrų sričių finansavimo.

„Jeigu taip neatsitiks, mes visuomenei ir parodysime: buvo toks siūlymas, buvo mėginimas šių finansų sąskaita finansuoti tokius ir tokius dalykus, ir dėl to, kad tie dalykai nebus finansuojami, yra kaltas sprendimas neparemti mūsų siūlymo dėl dyzelino akcizo (lengvatos) mažinimo“, – kalbėjo G. Nausėda.

Prezidento teigimu, neapmokestinamojo pajamų dydžio kėlimą reikia lėtinti įvertinus rizikas ekonomikai. Anot jo, siūloma kapitalo prieaugio apmokestinimo peržiūra nėra tokia žymi, kad galėtų paskatinti kapitalo pasitraukimą.

Buvusių kolegų bankų ekonomistų kritiką jo planui G. Nausėda įvertino su ironijos gaida: „Jeigu mano buvusiems kolegoms susidaro įspūdis, kad tai pakenks dalies banko klientų finansiniam pastovumui arba pajėgumui, tai yra jų nuomonė“.

Švietimo lėšos švaistomos

G. Nausėda sako, kad švietimui skiriamos lėšos naudojamos neefektyviai, ir žada prižiūrėti, kaip įgyvendindamos audito rekomendacijos dėl Švietimo ministerijai pavaldžių įstaigų pertvarkos.

Interviu naujienų agentūrai BNS šalies vadovas teigė, kad Seimo rudens sesijai pasiūlymų švietimo srityje neteikė, nes šiuo atveju labiau reikia rūpintis ne biudžeto dydžiu – kaip yra socialinės apsaugos srityje – o griežtesne išlaidų kontrole.

„Jeigu būtų įmanoma švietimą paimti ir iš karto padaryti geru įstatymo projektais, tai mes būtume pirmieji eilėje. Švietimo klausimai didele dalimi sprendžiasi ir už Seimo ribų“, – sakė G. Nausėda.

Pirma reikėtų gerokai pasižiūrėti savo darže, ar nėra išlaidaujama nepagrįstai ir ar didelė suma neišeina per kaminą.

„Prezidentūra imsis iniciatyvos būtent šitoje srityje mėgindama visuomenei parodyti, kad nereikia kiekvienu atveju prašyti vis naujų pinigų iš biudžeto, o pirma reikėtų gerokai pasižiūrėti savo darže, ar nėra išlaidaujama nepagrįstai ir ar didelė suma neišeina per kaminą, kalbant apie Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją lydinčias aplinkines organizacijas“, – pridūrė prezidentas.

Šiemet pavasarį paskelbtos audito išvados, kad ministerijai pavaldžios įstaigos kartais dubliuoja vienos kitų funkcijas, sudaro sutartis su savo darbuotojais, pirkimai vykdomi ne pagal poreikį, o siekiant maksimaliai įsisavinti gautas lėšas.

Švietimo ministras Algirdas Monkevičius sako, kad dalis šių problemų išspręstos – rugsėjį darbą pradėjo Nacionalinė švietimo agentūra, įsteigta sujungus šešias ministerijai pavaldžias įstaigas.

Europos Komisija šiemet paskelbtoje ataskaitoje nurodė, kad Lietuvos išlaidos švietimui, palyginti su ekonomikos dydžiu, viršija Europos Sąjungos vidurkį, tačiau lėšos daugiausia naudojamos pastatams išlaikyti, o ne ugdymo kokybei gerinti.

Briuselis atkreipė dėmesį, kad Lietuvos moksleivių mokymosi rezultatai prastesni negu ES vidurkis, o ypač didelė problema, jog labai skiriasi kaimo vietovių ir miestų mokyklų veiklos rezultatai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

tulpes@lrpk.lt

tulpes@lrpk.lt portretas
ne cia parasiau ...bl

tulpes@lrpk.lt

tulpes@lrpk.lt portretas
Prezidentūra nėra ta vieta, kuri „spręstų vienos lentelės klausimą“- pritariu, ne debilas

tulpes@lrpk.lt

tulpes@lrpk.lt portretas
Tai cia dabar mes visi turetume suprasti, kad jis dabar cia eis i arkikatedras melstis , kad butu socialiia orientuotas biudzetas????? Nzn, bet as ziauriai abejoju ar uzteks nusilenkti Sustausku balvonui prie ausros vartu , kad toks biudzetas atsirastu
VISI KOMENTARAI 4

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių