G. Nausėda tikisi, kad formalumai dėl Suomijos narystės NATO bus sutvarkyti iki Madrido

Prezidentas Gitanas Nausėda sako besitikintis, kad Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO procedūros bus užbaigtos iki Aljanso viršūnių susitikimo Madride birželį.

NATO pareigūnų teigimu, to siekiama, kad susitikime Suomija ir Švedija turėtų pakviestų į Aljansą šalių statusą, o šalys narės galėtų imtis naujų narysčių ratifikavimo.

„Ar tos procedūros bus sutvarkytos artimoje ateityje? Aš manau, kad toks ir yra tikslas – suspėti iki NATO viršūnių susitikimo, kuris įvyks jau netrukus“, – bendroje spaudos konferencijoje su Kosovo prezidente ketvirtadienį Vilniuje sakė G. Nausėda.

Suomijos prezidentas Sauli Niinisto (Saulis Nynistė) ir premjerė Sanna Marin (Sana Marin) ketvirtadienį pareiškė paramą šalies stojimui į NATO pabrėždami, kad Suomijos narystė NATO sustiprintų šalies saugumą ir „visą gynybinį aljansą“.

Vėliau šią savaitę dėl narystės turėtų pasisakyti ir Suomijos valdančioji partija, tarptautinė bendruomenė taip pat laukia ir kaimyninės Švedijos apsisprendimo.

Pasak G. Nausėdos, šių dviejų šalių narystė NATO „tikrai sustiprintų Baltijos regiono saugumą, padidintų šio regiono karinės kontrolės operacionalumą ir sustiprintų mūsų karinį bendradarbiavimą su šiomis valstybėmis“.

Jo teigimu, esminių kliūčių NATO šalių parlamentuose ratifikuojant sprendimus dėl Suomijos ir Švedijos narystės neturėtų kilti.

„Absurdiška situacija“

Kosovo prezidentė Vjosa Osmani (Viosa Osmani) teigė, kad neišprovokuota Rusijos agresija Ukrainoje sukūrė naują saugumo situaciją žemyne, kur „narystė NATO turėtų būti vertinama iš saugumo perspektyvos“.

„Visos laisvę mylinčios šalys mūsų žemyne, kurios nori prisidėti prie saugumo ir taikos, nusipelno narystės NATO ir jų siekiai turėtų sulaukti palaikymo“, – sakė Kosovo vadovė.

Ji pabrėžė kalbanti ne tik apie Švediją ar Suomiją, bet ir apie Vakarų Balkanų šalis.

P. Peleckio / BNS nuotr.

V. Osmani teigimu, absoliuti Kosovo gyventojų dauguma palaiko narystę, o siekis prisijungti prie Aljanso „yra istorinė aspiracija nuo 1999 metų, kai NATO išgelbėjo šalį ir sustabdė besitęsiantį genocidą“, todėl Kosovo narystė turėtų būti paspartinta.

Vis dėto, kai kurios bloko narės, įskaitant Ispaniją ir Graikiją, nepripažįsta Kosovo suvereniteto, todėl Prištinai faktiškai uždarytos narystės tiek Europos Sąjungoje, tiek NATO durys.

„Šiandien susiduriame su absurdiška situacija, kai šalys, kurios yra nusistačiusios prieš NATO, pavyzdžiui, Baltarusija ir Serbija, priklauso (NATO programai – BNS) „Partnerystė taikos labui“, o Kosovas nėra sulaukęs kvietimo prisijungti“, – kalbėjo prezidentė.

Ji išreiškė viltį, jog „vieną dieną, tikiuosi, labai gretai“ tai pasikeis.

Solidarumas su ES

V. Osmani pabrėžė, kad Lietuva įkūnija tai, ką gali pasiekti šalis, kai „jai suteikiamas teisėtas kelias į laisvę, nepriklausomybę ir demokratiją“.

Kosovo vadovė teigė, jog jos vadovaujama šalis yra įsipareigojusi puoselėti demokratines vertybes, o dabartinės saugumo architektūros pokyčiai Europoje, turėtų paskatinti Vakarų valstybes padėti Kosovui tapti euroatlatinės bendruomenės dalimi.

„Dėkoju jums už paramą, kurią rodote, ir už ekspertinę pagalbą šiame kelyje“, – kalbėjo ji.

Karas Kosove buvo vos prieš du dešimtmečius, žaizdos mūsų visuomenėje vis dar labai gilios, ir šiuo metu nėra nė vienos šalies, kuri geriau suprastų Ukrainą nei mes.

Prezidentė pabrėžė, kad Kosovas prisijungė prie ES sankcijų Rusijai ir puikiai supranta Ukrainos skausmą.

„Karas Kosove buvo vos prieš du dešimtmečius, žaizdos mūsų visuomenėje vis dar labai gilios, ir šiuo metu nėra nė vienos šalies, kuri geriau suprastų Ukrainą nei mes“, – sakė V. Osmani.

Maskva yra arši Kosovo priešininkė nuo praėjusio tūkstantmečio pabaigoje kilusio karo, per kurį ilgametės Rusijos sąjungininkės Serbijos pajėgos buvo išstumtos iš šios teritorijos.

Didžiausią vaidmenį tuomet suvaidino NATO antskrydžių kampanija.

Vis dėlto tarptautinėje bendruomenėje Kosovas nėra laikomas visiškai pripažinta šalimi. Iš esmės dėl to kyla daugiausiai problemų Prištinai siekiant narysčių įvairiose tarptautinėse organizacijose.

P. Peleckio / BNS nuotr.

Ragina skeptikes „suvokti momento svarbą“

Ukrainai prašant rezervuoti vietą Europos Sąjungoje, Lietuvos prezidentas G. Nausėda ragina skeptikes Bendrijos šalis „suvokti momento svarbą“.

„Mes turime padaryti viską, kad Ukraina gautų labai aiškų signalą dėl savo narystės ES, (...) dėsime visas pastangas, kad įtikintume visas be išimties ES valstybes suvokti momento svarbą“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė šalies vadovas.

Bendroje spaudos konferencijoje su Kosovo prezidente V. Osmanijis teigė, kad kandidato statuso suteikimas „yra taškas labai ilgame kelyje į visišką ES narystę“, tačiau jis ypač svarbus Rusijos užpultai Ukrainai.

Mes turime padaryti viską, kad Ukraina gautų labai aiškų signalą dėl savo narystės ES.

Kiek anksčiau ketvirtadienį ukrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino Bendriją rezervuoti Kyjivui vietą Europos Sąjungoje, net jei visapusiškai narystei pasiekti gali prireikti daug laiko.

Šiuo metu Ukrainos paraišką dėl narystės ES nagrinėja Europos Komisija, ji savo vertinimą žada pateikti birželį.

Oficialiai sprendimą dėl kandidatės statuso suteikimo šaliai dar turės priimti visos 27 ES narės, pasiremdamos ekspertų rekomendacijomis iš Komisijos.

G. Nausėda teigė negalintis prognozuoti Bendrijos narių svarstymų dėl kandidatės statuso suteikimo rezultato, tačiau jis akcentavo, kad „diskusija bus labai įdomi“.

„Esu paraginęs visas Lietuvos institucijas, kurios dalyvauja atitinkamose ES institucijose ir susitikimuose, kad šis klausimas būtų keliamas. Šis klausimas, kartu su sankcijų Rusijai griežtinimu, yra vienas iš prioritetinių mūsų užsienio politikos klausimų“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.

„Turime padaryti viską, kad vėliau mūsų sąžinė būtų rami“, – pridūrė jis.

G. Nausėda dar kartą pakartojo, jog kalbos apie europinę perspektyvą Ukrainai „per kitus politinius substitutus“ jo neįtikina.

„Tai nėra nuoširdu ir sąžininga Ukrainos žmonių atžvilgiu“, – sakė prezidentas.

Kiek anksčiau šią savaitę Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) pareiškė, kad prireiks „dešimtmečių“, kol tokia kandidatė kaip Ukraina įstos į ES, ir pasiūlė šalia Bendrijos burti platesnę „Europos politinę bendruomenę“.

 


Šiame straipsnyje: Gitanas NausėdaKosovo prezidentėVjosa Osmanivizitas Lietuvojekaras Ukrainoje

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių