- Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas vėl ėmė svarstyti Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymą. Vienas jo teikėjų, Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas nemano, kad Lietuvos lenkai masiškai puls keisti pasus ir rašyti juose pavardes nelietuviškai.
„Tai daugiausia liečia Lietuvos pilietes, ištekėjusias už užsieniečių ir negalinčių dokumentuose rašyti originalios vyro pavardės. Vien dėl to moterys netgi atsisako Lietuvos pilietybės“, – sako jis. Apie tai ir apie naujausią įstatymo versiją – pokalbis su G. Kirkilu.
– Pone Kirkilai, dėl šio įstatymo buvo daug diskusijų. Pasisakė ir Konstitucinis Teismas, ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Dabartinį projektą palaiko 70 Seimo narių ir jame siūlomi viso labo du atvejai, kada pavardėse galima rašyti „q“, „x“ ir „w“. Ar tai jau atitinka geros valios rodymą Lenkijai ir daugkartinius Lietuvos įsipareigojimus Lenkijos vadovams?
– Lietuvos ir Lenkijos dvišalėje sutartyje yra tokie įsipareigojimai. Lietuviai, gyvenantys Lenkijoje, turi teisę rašyti vardus ir pavardes dokumentuose lietuviškais rašmenimis. Jie naudoja visus ženklus.
– Taip, lietuviai Lenkijoje vardus ir pavardes paso pirmame puslapyje gali rašyti su raidėmis „ė“, „š“, „č“ .
Buvo piketas prie Seimo ir kažkas pasakė, kad mes neva traukiame lenkišką kultūrą. Tačiau lenkiška kultūra Lietuvoje jau seniai yra. Ar mums išmesti Adamą Mickiewiczių iš vadovėlių?
– Mūsų pirmas žingsnis būtų tam tikras pripažinimas, kad Lietuvos lenkai taip pat turi teisę į raides. Konstitucinis Teismas 2014 metais išaiškino, kad atskirais atvejais, suderinus su Valstybine lietuvių kalbos komisija, taip galima padaryti.
– Prašysite dar vienos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados dėl to?
– Manau, kad nebereikia, nebent tą padarys Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kai bus svarstymas jame. Be to, galbūt prezidentė pasikvies šią komisiją, kai Seimas priims įstatymą ir prezidentei reikės jį pasirašyti.
– Jūsų nuomone, ar dar reikėtų išvados?
– Mano nuomone, išvados jau yra.
– Projekte teigiama, kad jeigu vardas ir pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje ir dokumento šaltinis įrodo, kad asmuo arba jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją turėjo kitos užsienio šalies pilietybę arba su užsieniečiu sudarė santuoką ir jo pavardę paėmė. Bet turbūt daugeliui aišku, kad beveik visi Lietuvoje gyvenantys lenkai, turintys pavardėse minimas raides, jas galėtų taip ir rašyti – daugiausia su „w“. Kodėl jie dar turi įrodinėti?
– Jūs teisus. Aš jau nekalbu, kad 1938 metais Antanas Smetona išleido tokį įsakymą ir leido rašyti pavardes su „w“ nepaisant, kad Vilniaus kraštas buvo dar okupuotas. Kodėl dar reikia įrodinėti? Nes yra labai daug nepasitikėjimo priimant šį įstatymą, todėl mes ir patiksliname šaltinius. Dabar siekiama įteisinti du šaltinius – arba santuoka su užsieniečiu, arba įrodymas, kad asmuo arba jo protėviai turėjo kitos šalies pilietybę.
– O jeigu asmuo tokių įrodymų neras?
– Manau, kad ras.
– Bažnytinės knygos bus didžiosios gelbėtojos?
– Neabejoju, kad taip ir bus.
– Kitaip tariant, nereikės seno paso, gimimo liudijimo ar kažkokių kitų valstybės institucijų išduotų dokumentų, gali tikti ir nuorašas iš bažnyčios archyvų?
– Sovietmečiu daugelis dokumentų dingo. O sovietinis pasas buvo kaip tik toks, kokį dabar siūlo dalis konservatorių, parengusių alternatyvų įstatymo projektą.
– Alternatyvų projektą parengė ir pasirašė buvęs užsienio reikalų ministras Audronis Ažubalis, Laurynas Kasčiūnas, Stasys Šedbaras ir keli kiti konservatoriai. Tačiau jūsų teiktą įstatymo projektą pasirašė Gabrielius Landsbergis, Emanuelis Zingeris, Andrius Kubilius, Mykolas Majauskas. Matyti, kad nėra vieningos nuomonės šioje partijoje?
– Manau, kad kolegos konservatoriai gudrauja. Ir Andrius Kubilius, ir Emanuelis Zingeris supranta šio įstatymo reikšmę, bet kartu konservatoriai nori išlikti tautiniais politikais, nors šis įstatymas nieko bendra neturi nei su lietuvių kalba, nei su jos abėcėle. Manau, kad Tėvynės sąjunga žaidžia žaidimą, kad jų pozicija nebūtų visai aiški iki galo.
– Dalis konservatorių nuogąstauja, kad suteikus galimybę rašyti pavardes su lotyniškais rašmenimis, gali atsirasti ir kitų reikalavimų. Pasak Lauryno Kasčiūno, po to prasidės vietovardžiai, antra valstybinė kalba tam tikrame regione, po to dar koks nors ypatingas regiono statusas ir pan. Ką manote?
– Reikalavimai gali būti, bet jiems nėra jokio pagrindo. O dėl šio įstatymo mes turime pagrindą – yra tarpvalstybinė Lietuvos ir Lenkijos sutartis, žodiniai prezidentų Algirdo Brazausko ir Valdo Adamkaus pažadai. Delsimas priimti įstatymą sukėlė didelę įtampą Lietuvos ir Lenkijos santykiuose. Šiandien mūsų strateginė partnerystė yra netgi svarbesnė nei tuo metu, kai lenkai advokatavo mums stojant į NATO. Nes tuo metu dar nebuvo tiek energetikos, infrastruktūros dalykų net nekalbant apie saugumą.
– Galų gale tai bus patikrinimas, kiek Lietuvos lenkų norės rašyti pavardę pase lotyniškais rašmenimis. Turbūt tai nebus masinis dalykas, ką apie tai manote?
– Manau, kad tai nebus masinis reiškinys. Kur kas daugiau bus moterų lietuvių, ištekėjusių už užsieniečių. Jau dabar iš ambasadų Vokietijoje, Švedijoje gauname žinių, kad Lietuvos pilietės atsisako Lietuvos pilietybės vien dėl to, kad negali rašyti savo vyro pavardės originalo kalba. Pavyzdžiui, Vokietijoje kai kurios moterys buvo netgi apkaltintos dokumentų klastojimu.
– Įstatymą pasirašė 70 Seimo narių. Suprantu, kad neturite abejonių, kad šis įstatymas bus priimtas?
– Taip. Tai yra mūsų požiūris į tautines bendrijas, tai taip pat Lietuvos piliečiai. Nors jie kartais aštriai pasisako, bet juk taip yra visada. Yra ir europietiška tradicija turėti tam tikrą jautresnį požiūrį į tautines mažumas. Kita vertus, ir mūsų istorija tokia. Ar ne kunigaikštis Gediminas pakvietė į Vilnių įvairias tautas? Turėjome tradicijas, visi draugiškai gyvenome, tautos įnešė didžiulį įnašą į mūsų kultūrinį gyvenimą. Buvo piketas prie Seimo ir kažkas pasakė, kad mes neva traukiame lenkišką kultūrą. Tačiau lenkiška kultūra Lietuvoje jau seniai yra. Ar mums išmesti Adamą Mickiewiczių iš vadovėlių?
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Armonaitė susitikime su JK ministru aptars glaudesnį bendradarbiavimą gynybos srityje
Jungtinėje Karalystėje (JK) viešinti ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė susitikime su šios šalies pramonės ir ekonominio saugumo ministru Alanu Maku aptars Ukrainos atstatymo ir glaudesnio dvišalio ekon...
-
Teismas: apie komiką O. Šurajevą komentavusi A. Širinskienė nepadarė pažeidimo
Regionų administracinis teismas antradienį paskelbė tenkinantis parlamentarės Agnės Širinskienės skundą ir panaikinantis Seimo Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) sprendimą, kuriuo buvo nutarta, kad apie komiko Olego Šurajevo pareigas &...
-
I. Vėgėlė apie santykius su Baltarusija: neturėsime kitokios išeities6
Kandidatas į prezidentus Ignas Vėgėlė sako pasigendantis aiškios Lietuvos strategijos santykių su Baltarusija atžvilgiu. Jis mano, kad Vilnius turėtų siekti, jog Baltarusija išliktų buferine zona tarp Lietuvos ir Rusijos. Todėl advokata...
-
Prezidento patarėjas ragina diskutuoti apie branduolinį atgrasymą: dabar yra tinkama vieta ir laikas8
Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys tikina, kad prasidėjusios diskusijos dėl branduolinių ginklų dislokavimo Lenkijoje yra reikalingos. Anot jo, tą skatina pasikeitusi Rusijos laikysena regione. ...
-
Apie į Lietuvą atvykstančius Rusijos ir Baltarusijos piliečius: srautai turi būti smarkiai apriboti4
Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys mano, kad reikia ieškoti sprendimų, jog į Lietuvą atvykstančių Rusijos ir Baltarusijos piliečių srautai būtų apriboti. Visgi, pasak jo, tai turi būti padaryta aiškiai atskiriant Baltarusijos opozic...
-
K. Budrys: raginimai siekti 4 proc. BVP gynybai – spaudimas sutarti bent dėl 3 proc.2
Verslo raginimus politikams sutarti dėl 4 proc. bendrojo vidaus produkto gynybos finansavimui prezidento patarėjas Kęstutis Budrys sako vertinantis kaip spaudimą rasti sutarimą bent dėl 3 proc. BVP kartelės ir šaltinių. ...
-
Prezidentas lankysis Klaipėdos rajone, kalbėsis apie jaunimo priklausomybių mažinimą11
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį lankysis Klaipėdos rajone, susitiks su savivaldybės atstovais, moksleiviais, vietos gyventojais. ...
-
Etikos sargai: per VSD pranešėjo tyrimą pažeisti įstatymai, viršyti įgaliojimai
Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusi laikinoji Seimo komisija, atlikdama parlamentinį tyrimą, pažeidė kelis įstatymus ir procedūras, antradienį konstatavo Seimo Etikos ir procedūrų komisija. ...
-
Įregistruotos investicinę sąskaitą įteisinančios įstatymo pataisos2
Grupė Seimo narių iš skirtingų frakcijų įregistravo Investicinės sąskaitos modelį siūlančias įstatymo pataisas. ...
-
Svarbi informacija rinkėjams: Kauno savivaldybės pastate balsuoti iš anksto nebus galima3
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) skelbia balsavimo vietų sąrašą ir laiką, kada rinkėjai galės atvykti balsuoti prezidento rinkimuose ir referendume dėl pilietybės išsaugojimo. ...