G. Burokienė: naujas įstatymas pakeis požiūrį į interesų deklaravimą

Nuo 2020 metų sausio 1-osios įsigalios Seimo birželio 27-ąją priimti naujos redakcijos Viešųjų ir privačių interesų derinimo ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) įstatymai.

Naujasis reguliavimas numato, kad bus steigiamas Privačių interesų registras (PINREG), kuris nuo kitų metų vidurio pakeis šiuo metu galiojančią privačių interesų deklaravimo informacinę sistemą.

Planuojama, kad PINREG turės apie 20 sąsajų su kitais valstybės registrais bei informacinėmis sistemomis, todėl didelė dalis deklaruotinų duomenų bus automatiškai perkelta į preliminarią deklaraciją. Deklaruojančiajam beliks informaciją patikrinti, prireikus papildyti ir pateikti. PINREG taip pat viešins visų deklaruojančiųjų aktualias privačių interesų deklaracijas.

Deklaruojantiems asmenims bei jų vadovams įvertinti ir suvaldyti galimas interesų konfliktų rizikas turėtų padėti Rizikų ir interesų konfliktų kontrolės informacinė sistema (RIKKIS).

„PINREG bus duomenys apie galimus privačius interesus ir jis padės deklaruoti, o išmanusis robotukas RIKKIS tuos duomenis analizuos“, – sako Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė, Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Guoda Burokienė.

RIKKIS tikslas – sudaryti VTEK, deklaruojantiems asmenims bei jų vadovams galimybę įvertinti galimas interesų konfliktų rizikas ir padėti jas suvaldyti.

„Pavyzdžiui, riziką didintų artimų asmenų darbas toje pačioje institucijoje, didesnis deklaruojančiojo asmens papildomų darboviečių skaičius, jo dalyvavimas juridiniuose asmenyse ir pan. RIKKIS bus prevencinis įrankis, atkreipsiantis paties deklaruojančiojo ir jo vadovo dėmesį į galimas interesų konfliktų grėsmes ir sudarys prielaidas laiku jas suvaldyti (pavyzdžiui, nusišalinant nuo sprendimų priėmimo, neskiriant konkrečių pavedimų, pateikiant išankstines rekomendacijas ir kt.)“, – sako G. Burokienė.

Jos nuomone, planuojama informacinių išteklių sąveika ir valstybės jau turimos informacijos analizė gali tapti valstybės sėkmės istorija. „Labai tikiuosi, kad tai bus viena iš valstybės sėkmės istorijų“, – Eltai sakė G. Burokienė.

Į deklaruojančiųjų sąrašą papildomai įtraukiami viešųjų pirkimų iniciatoriai, t. y. asmenys, kurie įstaigose nurodo poreikį įsigyti prekes ar paslaugas viešojo pirkimo būdu arba parengia tokio pirkimo techninę specifikaciją, taip pat visų lygių valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų bendrovių antrinių bendrovių vadovai ir vadovų pavaduotojai.

Į deklaruojančiųjų sąrašą įtraukti ir aukštųjų mokyklų, kurių vienas iš steigėjų yra valstybė ar savivaldybė, kolegialių valdymo organų nariai.

Pagal naują privačių interesų deklaravimo koncepciją, deklaruoti reikės tik tuos asmenis ir duomenis, kurie gali būti susiję su deklaruojančiojo asmens atliekamomis tarnybinėmis pareigomis. Įstatyme paliekamas nebaigtinis pavyzdinis deklaruotinų duomenų sąrašas.

„Siekiant protingumo principo ir pareigos atskleisti privačius interesus balanso, įstatyme įtvirtinta, kad privačiais interesais nelaikomi su artimais asmenimis susiję duomenys, kurie deklaruojančiam asmeniui objektyviai negali būti žinomi. Taigi atlikus tyrimą ir nustačius, kad asmuo nedeklaravo duomenų, susijusių su jo ar jo sutuoktinio, sugyventinio, partnerio aplinka, bet deklaruojantysis negalėjo jų žinoti, asmuo nebus laikomas pažeidusiu įstatymą“, – sako G. Burokienė.

Iki šiol galiojančiame įstatyme numatyta, kad asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, negali priimti dovanų ar paslaugų, kurių vertė viršija 30 eurų, jeigu tai gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą.

Naujos redakcijos įstatyme deklaruojančiam asmeniui ar jo artimam asmeniui nustatytas draudimas priimti dovanas ar paslaugas, jeigu jos susijusios su deklaruojančio asmens tarnybine padėtimi ar tarnybinėmis pareigomis. Išimtys taikomos įstaigos reprezentacijai bei pagal tarptautinį protokolą ar tradicijas gautoms dovanoms iki 150 eurų.

Naujas įstatymas įpareigoja deklaracijoje nurodyti privačius interesus, egzistuojančius ar galinčius atsirasti dėl jo, sutuoktinio, sugyventinio, partnerio ryšių su juridiniais ir fiziniais asmenimis sudarius sandorį, kurio vertė didesnė negu 3 tūkst. eurų, įskaitant individualios veiklos sandorius.

Įstatymo pažeidimas šiuo atveju bus laikomas šiurkščiu, vadinasi, toks asmuo trejus metus negalės būti priimamas į valstybinę tarnybą.

„Įstatymo tikslas – atskleisti privačius interesus ir identifikuoti interesų konfliktų grėsmes, o ne vykdyti sandorių apskaitą. Didžioji dalis vienkartinio pobūdžio sandorių, kurie sudaromi rinkos sąlygomis, negali kelti interesų konflikto. Taigi visų baldų, buitinės technikos ir kitų sandorių, didesnių nei 3000 eurų, deklaruoti tikrai nereikės. Kontrolė numatoma per PINREG, kuris preliminarioje deklaracijoje deklaruojančiajam pateiks duomenis apie registruose fiksuotus sandorius“, – sako G. Burokienė.

Naujame įstatyme akcentuoti VTEK įgaliojimai konsultuoti, teikti rekomendacijas deklaruojantiems ir jų vadovams, organizuoti mokymus, vykdyti aktyvią prevencinę veiklą ir padėti deklaruoti.

Pasak G. Burokienės, jei asmuo nebus deklaravęs konkretaus privataus intereso, bet tai padarys iki VTEK raginime nurodyto termino deklaruoti ir nebus vykdęs su tokiu privačiu interesu susijusių tarnybinių pareigų, nebus laikomas pažeidusiu įstatymą.

„Visas įstatymas yra suprojektuotas į privačių interesų atskleidimą ir interesų konfliktų prevenciją. Natūralu, kad ir atsakomybė sugriežtinta tuo atveju, kai deklaruojantysis, veikdamas intereso konflikto situacijoje, patenkins savo ar artimo asmens suinteresuotumą (gaus bet kokios naudos). Įstatymo pažeidimas šiuo atveju bus laikomas šiurkščiu, vadinasi, toks asmuo trejus metus negalės būti priimamas į valstybinę tarnybą. Šiurkštus viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pažeidimas pagal specialius įstatymus yra pagrindas asmenį atleisti iš pareigų (pavyzdžiui, Valstybės tarnybos įstatyme toks pažeidimas laikomas šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu)“, – sako G. Burokienė.

Ji tikisi, kad naujoji deklaravimo koncepcija pakeis požiūrį į patį privačių interesų deklaravimą, jis taps ne toks formalizuotas. „Numačius deklaruojančiajam pareigą pačiam atlikti pirminį interesų įsivertinimą, bandome formuoti pasitikėjimo viešajame sektoriuje dirbančiais asmenimis kultūrą“, – sako G. Burokienė.

Seimas pakoregavo VTEK narių ir vadovų skyrimo tvarką. Nutarta VTEK nariui vietoj galiojančio reikalavimo turėti 5 metų bet kokio darbo patirtį nustatyti reikalavimą turėti 3 metų darbo patirtį viešajame sektoriuje. Taip pat numatyta, kad vieną kandidatą į VTEK narius teiks Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų taryba. Be to, tiek VTEK pirmininkas, tiek komisijos nariai Seimo bus skiriami slaptu balsavimu. Numatyta VTEK pirmininko pavaduotojo pareigybė ir kitos pavadavimą reglamentuojančios nuostatos.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkės G. Burokienės teigimu, skyrimo tvarka ir reikalavimai dabartinės sudėties VTEK narių nelies. Pasak jos, įsigaliojus VTEK veiklą reglamentuojančiam įstatymui iš esamų narių VTEK tik turės išsirinkti pirmininko pavaduotoją.

G. Burokienė mano, kad įsigaliojus naujam Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymui skaidrumo ir viešumo tikrai bus daugiau.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Statybnioks

Statybnioks portretas
Patologinio melagio seimūnė...na ką jie sugalvoja- naudinga tik Patologiniam melagiui ir jo sėbrams?
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių