- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ketvirtadienį Europos Parlamentas (EP) pasmerkė Rusijos kariuomenės vykdomas žudynes Ukrainoje ir pareikalavo įsteigti specialų Jungtinių Tautų (JT) tribunolą dėl nusikaltimų Ukrainoje.
EP nariai ragina Rusijos atžvilgiu priimti papildomas baudžiamąsias priemones bei „nedelsiant taikyti visišką Rusijos naftos, anglies, branduolinio kuro ir dujų importo embargą“. Kartu būtina parengti ES energijos tiekimo saugumo planą ir nubrėžti aiškias raudonas linijas ir galimybes švelninti sankcijas „jei Rusija imtųsi veiksmų atkurti Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą, atsižvelgiant į tarptautiniu mastu pripažintas sienas, ir visiškai išvestų savo karines pajėgas iš Ukrainos teritorijos“.
ES valstybės ir ES partnerės turi visiškai ir veiksmingai įgyvendinti ES sankcijas, teigia EP nariai. Kartu jie ragina stiprinti sankcijas ir atjungti nuo SWIFT sistemos visus Rusijos bankus, uždrausti Rusijos laivams įplaukti į ES teritorinius vandenis ir švartuotis ES uostuose bei neleisti ES keliais vežti krovinių iš Rusijos ir Baltarusijos ir į jas. Europarlamentarai reikalauja konfiskuoti visą „su V. Putino režimu susijusių Rusijos pareigūnų ar oligarchų, jų patikėtinių bei juos pridengiančių asmenų, taip pat su A. Lukašenkos režimu susijusių asmenų Baltarusijoje turtą“. Rezoliucijoje raginama suvienodinti Rusijai ir Baltarusijai taikomas sankcijas, kad V. Putinas negalėtų pasinaudoti A. Lukašenkos pagalba išvengti sankcijų.
Europarlamentarai taip pat ragina ES valstybių vadovus pašalinti Rusiją iš G20 valstybių klubo ir kitų tarptautinių organizacijų, pavyzdžiui, JT žmogaus teisių tarnybos, Interpolo, Pasaulio prekybos organizacijos ar UNESCO. Tai taptu svarbiu signalu, kad tarptautinė bendruomenė negrįš prie įprastų santykių su valstybe agresore.
EP nariai atkreipia dėmesį į sukrečiantį Rusijos pajėgų žiaurumą Ukrainoje, ypač Bučoje, Mariupolyje ar Volnovachoje, kurį neabejotinai galima prilyginti karo nusikaltimams. Jų vykdytojai turi būti nubausti, pažymi europarlamentarai, ragindami įsteigti specialų JT tribunolą dėl nusikaltimų Ukrainoje.
Parlamentas taip pat ragina tęsti ir intensyvinti ginklų Ukrainai tiekimą, kad ji galėtų veiksmingai apsiginti. Rezoliucijoje remiamas atskirų ES valstybių gynybinių priemonių Ukrainos kariuomenei perdavimas bei pagalba iš ES fondų (Europos taikos priemonės).
Atsižvelgdami į tai, kad beveik 6,5 mln. ukrainiečių buvo priversti palikti savo namus, o daugiau nei 4 mln. – trauktis iš Ukrainos, europarlamentarai ragina sukurti saugius humanitarinius koridorius civiliams, kurie bėga nuo antpuolių, ir padidinti ES humanitarinę pagalbą Ukrainai.
EP nariai smerkia „Rusijos retorines užuominas apie tai, kad Rusijos Federacija gali ryžtis panaudoti masinio naikinimo ginklus, ir pabrėžia, kad bet koks jų panaudojimas yra neleistinas, o atsakas žengus šį žingsnį bus kuo griežčiausias“, pažymi EP biuras Lietuvoje.
EP rezoliucijai pritarė 513 EP narių, 22 nepritarė, o 19 susilaikė.
Skyrė milijardinę paramą Ukrainos karo pabėgėlius priimančioms šalims
Ketvirtadienį europarlamentarai pritarė tam, kad pabėgėlius iš Ukrainos priimančioms ES valstybėms neatidėliotinai būtų skirta 3,4 mlrd. eurų.
Prieš dvi savaites uždegę žalią šviesą skubiai paramai karo pabėgėliams iš Ukrainos, europarlamentarai pritarė papildomoms paramos priemonėms. 549 EP nariams balsavus už, vienam prieš ir aštuoniems susilaikius patvirtinta, kad ES valstybėms iš anksto ir be papildomų apribojimų bus pervesta 3,4 mlrd. eurų iš ekonomikos gaivinimo paketo lėšų. Tokiu būdu ES valstybės galės greičiau skirti lėšų pabėgėlių reikmėms: infrastruktūrai, būstui, įrangai ir paslaugoms, jų užimtumui, švietimui, adaptacijai visuomenėje, sveikatos ir vaikų priežiūrai.
Atnaujintose struktūrinių fondų paramos taisyklėse padidinta išankstinio finansavimo ES valstybėms dalis nuo 11 proc. iki 15 proc. Be to, ES valstybėms, kurios pirmiausia susiduria su karo pabėgėlių iš Ukrainos srautu (Lenkijai, Rumunijai, Vengrijai ir Slovakijai), ir į kurias atvykstančių pabėgėlių skaičius viršija 1 proc. jos gyventojų (pavyzdžiui, Austrijai, Bulgarijai, Čekijai ar Estijai) išankstinis finansavimas padidintas iki 45 proc. Sąskaitas, pagrindžiančias šias išlaidas, ES valstybės galės pateikti per kelerius metus.
Galutiniam išankstinio finansavimo padidinimui dar būtinas ES Tarybos pritarimas. Jau sutarta iš ekonomikos gaivinimo fondo pabėgėliams iš viso skirti 10 mlrd. eurų.
Remiantis Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros duomenimis, nuo vasario 24 d. prasidėjusios Rusijos agresijos prieš Ukrainą šalį jau paliko daugiau nei keturi milijonai jos gyventojų, pranešime pažymi EP biuras Lietuvoje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dėl VSD pranešėjo komisijos – skundas ir iš Prezidentūros
Trečiadienio vakarą Seimo Etikos ir procedūrų komisija gavo dar vieną skundą dėl vadinamosios pranešėjo Tomo Gailiaus parlamentinės tyrimo komisijos. Šį kartą į etikos sargus pasikreipė prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patar...
-
G. Nausėda susitiks su A. Duda, stebės karines pratybas Suvalkų koridoriuje2
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį susitiks su Lenkijos kolega Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda), stebės Suvalkų koridoriuje vykstančias karines pratybas. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Skrieja kritika: delsimas pateikti švietimo ministro kandidatūrą sunkiai pateisinamas1
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad premjerės delsimas teikti naują švietimo, mokslo ir sporto ministrą yra sunkiai pateisinamas. ...
-
Įvardijo G. Kirkilo mirties priežastį5
Buvęs premjeras Gediminas Kirkilas mirė patyręs insultą, ketvirtadienį pranešė portalas lrytas.lt. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
A. Armonaitė: „laisviečiai“ palaikys VSD pranešėjo komisijos išvadą, nori viešinimo1
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė teigia, kad frakcija palaikys vadinamosios Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo komisijos išvadą Seimui ketvirtadienį ruošiantis antram balsavimui dėl jos. ...
-
EP rinkimai: devynios partijos VRK privalo pateikti surinktus parašus1
Ketvirtadienis yra paskutinė dienai, kai dalis Europos Parlamento (EP) rinkimuose dalyvaujančių partijų privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikti surinktus rinkėjų parašus. ...
-
KT skelbs sprendimą Seimo nario R. Žemaitaičio apkaltos byloje10
Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį skelbs išvadą Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio apkaltos byloje. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...