- Miglė Valionytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovai neketina stebėti Lietuvoje vyksiančių šalies vadovo rinkimų dėl šalies iškeltų sąlygų – Vilnius nenori, kad rinkimus stebėtų Rusijos ir Baltarusijos atstovai.
Kaip skelbia portalas „Delfi“, apie tai, kad ESBO negalės stebėti Lietuvoje vykstančių šalies vadovo rinkimų, organizacija pranešė balandžio 23-ąją.
Pasak ESBO, taip nutiko todėl, kad organizacijos Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biurui kvietimas buvo suteiktas su sąlyga, kad nebus įleidžiami kai kurių ESBO valstybių piliečiai.
Užsienio reikalų ministerija (URM) patvirtino, kad kvietė ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biurą ir ESBO dalyvaujančias šalis stebėti šiais metais Lietuvoje vyksiančius rinkimus, tačiau su sąlyga, kad rinkimų nestebės Rusija ir Baltarusija.
„Lietuva, laikydamasi savo tarptautinių įsipareigojimų, pakvietė ESBO ODIHR ir ESBO dalyvaujančias šalis, išskyrus agresorę Rusiją ir jos parankinę Baltarusiją, stebėti šiais metais Lietuvoje vyksiančius rinkimus“, – atsakyme nurodė ministerija ir paaiškino, kodėl išskyrė šias dvi valstybes.
Lietuva savo pavyzdžiu demonstruoja principingą laikyseną, kuria neketina agresyviems diktatūrų režimams ir jų atstovams suteikti legitimumo regimybės.
„Rusijos bandymai kištis į Lietuvoje vykstančius procesus, taip pat ir į rinkimus, jos vykdomos agresyvios informacinės atakos, kuriomis siekiama kurstyti baimę ir paniką, trikdyti valstybės institucijų darbą, skatinti nepasitikėjimą valstybės sprendimais, kaip ir intensyvi prieš Lietuvą nukreipta Baltarusijos žvalgybų veikla, kelia grėsmes mūsų šalies nacionaliniam saugumui“, – portalui perduotame komentare nurodė ministerija.
„Griežtai smerkiame Rusijos bandymus savuosius „rinkimus“ organizuoti okupuotose Ukrainos, Sakartvelo teritorijose, Moldovos Padniestrėje. Tiek Kremliaus, tiek ir A. Lukašenkos režimai stokoja bet kokio demokratinio teisėtumo“, – pažymėjo URM.
Rusijos ir Baltarusijos atstovų kvietimas stebėti rinkimų Lietuvoje, ministerijos vertinimu, būtų pasityčiojimas iš demokratijos.
„Lietuva savo pavyzdžiu demonstruoja principingą laikyseną, kuria neketina agresyviems diktatūrų režimams ir jų atstovams suteikti legitimumo regimybės, leisti jiems kištis ir vertinti demokratinių valstybių vidaus reikalus ir kartu ragina ESBO spręsti tarptautinę teisę grubiausiai laužančių, žmogaus teises trypiančių ir agresiją prieš Ukrainą vykdančių valstybių tolesnės narystės organizacijoje klausimą“, – apibendrino URM.
Rezultato, kad ESBO atstovai apskritai nestebės Lietuvoje vyksiančių prezidento rinkimų, ministerija nesiėmė vertinti.
Primenama, kad prezidento rinkimai Lietuvoje vyks gegužės 12 dieną.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kauno meras kreipėsi į pareigūnus: „Žalgirio“ pergalės turi teikti džiaugsmą, o ne susiskaldymą122
Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis kreipėsi į teisėsaugininkus dėl praėjusio penktadienio incidento. ...
-
S. Skvernelis: planuojama, kad naujoji Vyriausybė prisieks gruodžio 12 dieną1
Planuojama, kad naujos sudėties Vyriausybė prisieks ir jos programa Seime bus patvirtinta gruodžio 12 dieną, sako Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis. ...
-
G. Paluckas įvardijo visus „Nemuno aušros“ kandidatus į ministrus14
Paskirtasis premjeras Gintautas Paluckas įvardijo visus „Nemuno aušros“ kandidatus į ministrus. ...
-
G. Nausėda pasveikino U. von der Leyen EP patvirtinus naują Europos Komisiją3
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasveikino Europos Komisijos (EK) pirmininkę Ursulą von der Leyen (Urzulą fon der Lajen) naujosios Europos Komisijos patvirtinimo proga. ...
-
Vilniaus miesto tarybos opozicijos lyderiu paskelbtas V. Sadauskas
Vilniaus miesto taryboje trečiadienį opozicijos lyderiu paskelbtas „Laisvės ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Vydūnas Sadauskas. ...
-
Aplinkos ministru „aušriečiai“ siūlo skirti Gamtos tyrimų centro vadovą S. Podėną
Valdančioji partija „Nemuno aušra“ siūlo Gamtos tyrimų centro vadovą Sigitą Podėną skirti į aplinkos ministro pareigas. ...
-
Lietuva jungiasi prie deklaracijos dėl povandeninių kabelių saugumo
Dažnėjant įvairiems incidentams Baltijos jūroje, kai pažeidžiami povandeniniai kabeliai ar kita infrastruktūra, Lietuva jungiasi prie deklaracijos, kuria siekiama užtikrinti šių kabelių saugumą. ...
-
Klausimas už milijoną: su kuriuo Lenkijos rinkimų nugalėtoju būtų lengviau susikalbėti Lietuvai?8
Netrukus startuos Lenkijos prezidento rinkimų kampanija, kurioje bus du aiškūs favoritai – liberalias ir kairiąsias jėgas atstovaujantis Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis ir dešiniųjų kandidatas Karolis Nawrockis. ...
-
K. Budriui rengiantis dirbti URM, Prezidentūroje – nauji patarėjai nacionaliniam saugumui2
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiajam patarėjui nacionalinio saugumo klausimais Kęstučiui Budriui ruošiantis naujoms užsienio reikalų ministro pareigoms, šalies vadovo komandoje jau dirba du nauji šios srities patarėjai. ...
-
L. Kasčiūnas apie lėktuvo avariją: jokių ženklų, kad tai gali būti sabotažo aktas1
Laikinasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas tikina, kad pirminė analizė rodo, jog DHL lėktuvo avarija nebuvo nulemta sabotažo akto. Pasak jo, tokią preliminarią išvadą leidžią daryti pirminė analizė ir pokalbiai su i&scar...