Šie Europos Parlamento rinkimai nulems ne tik tai, kas gaus EP nario mandatus ir važiuos dirbti į Briuselį bei Strasbūrą. Nuo jų priklausys daug daugiau.

Visų pirma rinkimai nulems, kuri frakcija taps didžiausia Europos Parlamente. Iki šiol jau kelias kadencijas iš eilės dešinioji Europos liaudies partija (krikščionys demokratai) mandatų skaičiumi lenkė kairiąją Socialistų frakciją. Rinkimai parodys, ar tokia padėtis išliks.
Antra, šiemet pirmą kartą ES šalių ir vyriausybių vadovai, siūlydami Europos Komisijos (EK) pirmininką, privalės atsižvelgti į EP rinkimų rezultatus. Jei daugumą EP mandatų gaus kairieji, tikėtina, kad bus pasiūlytas kairiųjų pažiūrų EK pirmininkas, o jei dešinieji – dešiniųjų. Patį EP pirmininką, o vėliau – ir jo komandą Europos Parlamentas turės patvirtinti.

Trečia, svarbu, kiek mandatų laimės Lietuvos politinės partijos ir kiek iš viso jų pateks į Europos Parlamentą. Formalus rinkimų slenkstis yra 5 proc., tačiau tiek balsų gali nepakakti mandatui gauti – svarbu, kaip pasiskirstys rinkėjų balsai.

Ketvirta, svarbu, kurie asmenys iš mandatus laimėjusių partijų sąrašų gaus mandatus. Tai nulems rinkėjų paduoti pirmumo balsai (reitingavimas).

Penkta, įdomu, ar atsiras naujų frakcijų Europos Parlamente. Iki šiol EP veikė septynios frakcijos. Vienai frakcijai sudaryti reikia bent 25 narių iš mažiausiai ketvirtadalio (t.y. 7) ES valstybių. Natūralu, kad frakcijos, ypač mažesnės, stengsis visais būdais įkalbėti naujuosius EP narius prie jų prisijungti. Vis dėlto tikėtina, kad tos partijos, kurių atstovai jau yra buvę išrinkti į EP, savo europinės frakcijos nekeis.

Šešta, svarbu ir tai, kurios iš esamų EP frakcijų sustiprės, o kurios susilpnės. Nuo to priklausys jų pajėgumai tartis bei sudaryti koalicijas balsuojant dėl konkrečių teisės aktų ir rezoliucijų, taip pat tai, kiek vadovaujamų pareigų atiteks konkrečioms frakcijoms naujajame Parlamente.

Septinta, įdomu, kurie iš esamų europarlamentarų bus perrinkti, o kurie – ne. Tai svarbu ir Lietuvos, ir Europos mastu. O galbūt Parlamente atsiras naujų žinomų veidų?

Aštunta, ne mažiau svarbu ir tai, kiek Europos Parlamente atsiras antisisteminių politinių jėgų. Tai ne tik euroskeptikai, bet ir, sakykime, Švedijos piratų partija, jau dabar turinti atstovų Parlamente. Nors prognozuota, kad tokių partijų pozicijos po rinkimų gali sustiprėti, gali būti, kad šios prognozės nepasiteisins.

Devinta, šie rinkimai gali tapti lūžiniai dėl to, kad juose pirmąkart europiniu mastu ims didėti rinkėjų aktyvumas. Lietuvoje kartu vykstant ir prezidento rinkimams, taip pat tikėtina, kad aktyvumas bus didesnis negu prieš penkerius metus. Pamatysime, ar taip bus iš tikrųjų.

Na ir dešimta, svarbu ir tai, kokia dalis moterų bus išrinkta į EP. Iki šiol apie trečdalį visų Parlamento narių sudarydavo moterys. Įdomu, ar ši dalis po rinkimų bus didesnė.

Paskutinės naujienos apie EP rinkimus

Paskutines naujienas apie EP rinkimus sekite tinklalapyje electionsnight2014.eu, , taip pat stebėkite tiesiogiai iš EP rūmų Briuselyje per EuroparlTV: www.europarltv.europa.eu (sekmadienį nuo 21.30 val. Lietuvos laiku). Tuo tarpu garso ir vaizdo žurnalistai galės naudoti tiesioginę EBS kanalo transliaciją, taip pat ras daug naudingos medžiagos tinklalapyje audiovisual.europarl.europa.eu.

Pirmieji rinkėjų aktyvumo ES šalyse ir ES mastu duomenys turėtų būti pateikti po 22 val. Lietuvos laiku. Dar po valandos turėtų pasirodyti pirmųjų porinkiminių apklausų rezultatai, o tuoj po vidurnakčio Lietuvos laiku – ir pirmųjų rinkimų rezultatų projekcija ES mastu. Ją galėsite rasti tinklalapyje www.results-elections2014.eu.