Politologai pastebi, kad nė viena iš Europos Parlamento (EP) rinkimuose dalyvaujančių politinių jėgų nesugeba pasakyti, ką konkrečiai nuveiks Lietuvos piliečių labui, o tie, kurie, regis, kalba aiškiausiai, yra populistai.

Naudoja skirtingas taktikas

Žemė, litas, socialinė lygybė. Tokius simbolius dažniausiai naudoja labiausiai šiuose EP rinkimuose šūkalojančios politinės jėgos. Politologai pažymi, kad jos brazdina tinkamas stygas – tai gali padėti pritraukti daugiau rinkėjų, bet daugeliu atveju suviliotieji liks nieko nepešę.

Santūriau besielgiančios partijos kalba labai abstrakčiai – konkrečiais pažadais nesišvaisto ir naudoja jau nudėvėtus šūkius. Iš dalies jos elgiasi sąžiningai – pažadais švaistytis dar anksti, o ir europarlamentarų galios nėra begalinės.

Bent pataiko į taktą

Vieni konkrečiausiai šiuose rinkimuose kalbančių politikų – Darbo partijos kandidatai. Jų partijos lyderis iš kone dažniausiai matomos ir girdimos reklamos leidžia suprasti, kad išrinktas į EP verstųsi kūliais, kad Europos Sąjungos (ES) skiriamos paramos dydis vienam Lietuvos gyventojui būtų ne mažesnis nei turtingiausių valstybių žmonėms. Darbo partijos vedlio kolegė priduria, kad "mūsų žmonės verti europinės pensijos ir atlyginimo", o partijos narys baigia: "Euras – tik žmonėms pritarus."

"Jie tuo pačiu pranešimu skleidžia dvi viena kitai prieštaraujančias žinias: viena vertus, nori vienodų sąlygų ir išmokų, kita vertus, neragina stoti į euro zoną. Juk ekonomistai pabrėžia, kad būtent įsijungimas į euro zoną bus vienas veiksnių, padėsiančių priartinti mūsų pajamas prie Vakarų šalių gyventojų", – aiškino Tomas Janeliūnas.

Politologas Algis Krupavičius pastebi, kad Darbo partija bent pataiko į taktą – kalba apie opias problemas, aptariamas ES lygiu, bet pabrėžia, pavyzdžiui, kad apie europines pensijas ir atlyginimus būsimoje EP kadencijoje svarstyti nebus kada.

"Darbo partija kalba apie visoje ES vienodą minimalų atlyginimą arba pensiją. Diskusijos šiuo klausimu jau vyksta, bet ES šalių išsivystymo skirtumai gan dideli, tad apie bendrą minimalų atlyginimą ar pensijų sureguliavimą kalbėsime tikrai ne šiandien, ne ryt ir net ne poryt", – įsitikinęs A.Krupavičius.

"Išmokos – reali problema, bet tai yra praėjęs laikas, nes derėtis reikėjo anksčiau. Būsimoje EP kadencijoje naujos galimybės deryboms veikiausiai nebus", – pridūrė politologas Ramūnas Vilpišauskas.

Naudoja eurą ir žemę

"Pasakymas, kad euras – tik tada, kai pritars žmonės ir bus atkurtos pensijos bei socialinės išmokos, skamba kaip lengvas būdas pritraukti dėmesį. Tai yra taip abstraktu, kad apskritai sunku vertinti. Labai abejoju, ar tokių šūkių autoriai iš tikrųjų įsivaizduoja, kaip tai galėtų įgyvendinti", – svarstė R.Vilpišauskas.

Ne viena rinkimuose dalyvaujanti politinė jėga mosuoja žemės pardavimo užsieniečiams korta, bet T.Janeliūnas teigia, kad ji yra populistinė, o būsimų europarlamentarų pažadai ką nors nuveikti šiuo klausimu yra beverčiai.

"EP nariai tikrai nieko nenuveiktų. Jeigu kas nors ir būtų daroma, tai Lietuvos Vyriausybės, – teigė T.Janeliūnas. – To paties vertos diskusijos ir apie eurą. Visus sprendimus greičiausiai priims šios kadencijos EP. Kitą kadenciją apie eurą nebus ką kalbėti."

A.Krupavičius mano, kad žemės pardavimo ir euro įvedimo kortas naudojančioms partijoms kozirius įdavė dabartinės ir buvusios šalies valdžios atstovai. Jie ne tik nesiderėjo su ES vadovais dėl naujų sąlygų, bet ir tingėjo piliečiams aiškinti, kas laukia leidus parduoti žemę užsieniečiams ir įvedus eurą.

"Valdžia ne aiškina, o vis kartoja įvairias klišes: "Nesijaudinkite, žinome, ką darome. O kai visuomenė tinkamai neinformuojama, atsiranda gera dirva įvairiausioms baimėms vešėti", – aiškino A.Krupavičius.

Pažadais švaistosi ne visi

R.Vilpišauskas teigė, kad iš Lietuvos politikų agitacinių pasisakymų sunku suprasti, kuo vienos partijos atstovai EP būtų pranašesni už konkurentus. Kita vertus, fontanu trykštančių pažadų neliejantys politikai elgiasi sąžiningai – supranta, kad išrinktieji disponuos labai menka įtaka.

"Iš tiesų EP priimamų sprendimų tiesioginę svarbą ES šalių gyventojams parodyti nelengva", – pripažino politologas.

"Pastebima, kad politikai pernelyg nepiktnaudžiauja pažadais, žinodami, kad neturės lemiamo balso", – aiškino T.Janeliūnas.

EP bene labiausiai lemia žmonių ir prekių judėjimą ES ribose. Po Europą nesibastantiems ir prekybos saitais su kitomis ES šalimis nesusijusiems eiliniams žmonėms tai yra antraeiliai klausimai. Į šį rinkėjų sluoksnį besitaikančios politinės jėgos ir bando kitus masalus: euro įvedimą, minimalios algos ir pensijos didinimą, žemės užsieniečiams pardavimą, išmokų žemdirbiams suvienodinimą.

"Tokie šūkiai skirti mažesnes pajamas gaunantiems, socialiai pažeidžiamiems žmonėms, manantiems, kad Lietuvoje jiems naudingi sprendimai nepriimami arba yra nerezultatyvūs. Tai esą galbūt EP tie klausimai bus pradėti svarstyti", – kalbėjo A.Krupavičius.

Politikai pažadais gali švaistytis gana laisvai, nes pričiupti juos meluojant ir nubausti neįmanoma. Politinei reklamai kaip įprastinei reklamai taikomų reikalavimų nepritaikysi.

"Įprastinė reklama reklamuoja produktą, kuris jau yra, o politinių pažadų patikrinti neįmanoma. Tai produktas, kurio nėra ir neaišku, ar bus", – pastebėjo T.Janeliūnas.

Naudoja senus šūkius

A.Krupavičius pastebi, kad daugelis partijų naudoja neaiškius, su EP rinkimais nelabai susijusius šūkius, kurie gali būti kartojami kone prieš kiekvienus rinkimus. Kai kurie šūkiai EP rinkimams atrodo visai netinkami arba gali būti suprantami dviprasmiškai.

"Pavyzdžiui, "Tvarka ir teisingumas" sako: "Lietuva, kelkis!" Ar ši partija taip perteikia kokią nors aiškią žinią rinkėjams, ar šis šūkis tikrai susijęs su EP rinkimais? Liberalų sąjūdžio šūkis "Atsilyginsime už balsus!" yra dviprasmiškas. Kuo ir kaip atsilygins? Konservatorių šūkių nelabai ir girdėjome, o socialdemokratai ir toliau naudoja neblogą, bet labai abstraktų šūkį "Svarbiausia žmogus!", – analizavo A.Krupavičius.

T.Janeliūnas aiškino, kad senų šūkių naudojimas – suprantamas dalykas. EP rinkimų partijos nelaiko žūtbūtiniais, tad kam keisti tai, kas suveikė buvusiuose Seimo rinkimuose?
Daugelis partijų, matyt, taupė pinigus ir vienu metu reklaminį laiką bandė išnaudoti ir prezidento, ir EP rinkimams. Tiesa, pastarieji liko podukros vietoje. Politologai sutinka, kad ši rinkimų kampanija į EP įsimins kaip labai vangi.

Robertas Pogorelis

EP Informacijos biuro Lietuvoje atstovas žiniasklaidai

Labai daug esminių sprendimų mums visiems svarbiose srityse – vidaus rinkos, vartotojų apsaugos, aplinkosaugos, energetikos, transporto – priimama ES lygmeniu, o Lietuvos Seimas ir kitos valdžios institucijos juos tik įgyvendina. EP turi sprendžiamąją galią šiose ir daugelyje kitų sričių, o per pastaruosius keletą metų jo galios reikšmingai išaugo. Aktyvūs ir išmanantys europarlamentarai gali gerokai patobulinti ES teisės aktus. Taip jie turi galimybę prisidėti ir prie Lietuvos, ir prie visos Europos žmonių gerovės.

Šiais laikais Lietuva negali gyventi viena, užsidariusi nuo Europos ir ignoruodama tai, kas vyksta pasaulyje – tą parodė ir įvykiai Ukrainoje. Europarlamentarai yra žmonės, turintys matyti platesnį kontekstą ir prisidėti prie to, kad visi saugiau ir geriau gyventume. Jei Europoje kas nors siūloma, Lietuvos atstovai turi perduoti mūsų nuomonę ir užtikrinti, kad tie sprendimai mums būtų naudingi. Tad lietuviams turi būti labai svarbu, kokius atstovus jie išrinks.

Svarbu Lietuvoje išrinkti tokius žmones, kurie neapviltų Lietuvos rinkėjų. Yra puikus pasakymas: "Jei tu neužsiimi politika – politika užsiima tavimi." Jei ignoruosime ir nebalsuosime, EP narius išrinks tos grupės, kurios nueis balsuoti, tuomet mūsų šalies visuomenės nuomonei ir interesams Europoje bus atstovaujama ne taip tiksliai ir kokybiškai. Taigi visų Lietuvos žmonių pareiga turėtų būti ateiti į EP rinkimus ir išreikšti savo nuomonę.