Iš „Drąsos kelio“ dešimtuko liko aštuntukas

"Drąsos kelio" dešimtukas vienintelis tarp septyniolikos partijų toks trumpas ir be vedlės. Dauguma jame – partijai nepriklausantys asmenys.

Be vedlės

"Grįžtu pačiu laiku – prieš 2020 m. rinkimus", – viename interviu pareiškė iš JAV į Lietuvą ne savo valia pernai lapkritį sugrąžinta garsioji bėglė Neringa Venckienė – buvusi teisėja, eksparlamentarė, "Drąsos kelio" steigėja ir ekspirmininkė.

Prieš dešimtmetį vadinamasis pedofilijos skandalas ne tik Garliavoje, Klonio gatvėje, bet ir kitur Lietuvoje rinko minias N.Venckienės palaikytojų. Tad tikėtasi, kad rinkimuose visi jie balsuos už ją ir 2012-ųjų kovą įsteigtą partiją "Drąsos kelias". N.Venckienę jos rėmėjai matė valstybės prezidente, o "Drąsos kelią" – šluote nušluojant iš Seimo vadinamąsias sistemines partijas.

Grįžtu pačiu laiku – prieš 2020 m. rinkimus.

Bet 2012 m. Seimo rinkimuose vienmandatėse apygardose rinkėjai violetine vadintai partijai nesuteikė nė vieno mandato, o daugiamandatėje, daugiausia Kauno ir Kauno rajono rinkėjų balsais, jie laimėjo septynis – kaip tik tiek, kiek reikia frakcijai įsteigti.

Tačiau frakcijos gyvenimas ilgas nebuvo. Nepraėjus nė penkiems mėnesiams 2013 m. balandį Seimas panaikino N.Venckienės teisinę neliečiamybę ir leido ją patraukti baudžiamojon atsakomybėn su pedofilijos skandalu susijusiose bylose. Tuo pat metu jos pasigesta Lietuvoje. N.Venckienės mandatas panaikintas tik daugiau kaip metus parlamentarei nebesilankant Seime – 2014 m. birželį jai surengta apkalta. Neliko ir "Drąsos kelio" frakcijos, o su kadencijos pabaiga baigėsi ir jos narių politinė karjera.

Nors sugrąžinta į Lietuvą bėglė skelbėsi bursianti antisisteminę koaliciją, jos sugrįžimas naujos violetinės revoliucijos nesukėlė. O Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) verdiktas neregistruoti N.Venckienės kandidate į Seimą motyvuojant, kad kandidatuoti rinkimuose jai neleidžia 2014 m. įvykęs apkaltos procesas, atėmė ir paskutinį šansą išblėsusiai partijai susilaukti bent kiek dėmesio. N.Venckienė VRK sprendimą skundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, bet šis kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą su prašymu pateikti konsultacinę išvadą, o iki tol bylą sustabdė.

Dešimtukas liko ir be dar vieno nario. Pristatydamas savo kandidatus "Drąsos kelias" penktuoju numeriu buvo įvardijęs vertėją ir apžvalgininką Aurimą Guogą. Bet, pasak partijos pirmininko Jono Varkalos, "Drąsos kelyje" jis tapo nepageidautinas dėl požiūrių skirtumo.

Partija vos gyva

Antras sąraše "Drąsos kelio" pirmininko pareigas iš N.Venckienės perėmęs buvęs dvasininkas J.Varkala sakosi aktyviai partijos veikloje nebedalyvaujantis. "Esu senas, neturiu sveikatos. Bet neturiu ir vilčių, kad kas gali keistis", – sako jis.

Esu senas, neturiu sveikatos. Bet neturiu ir vilčių, kad kas gali keistis.

Per vienkartinį "Drąsos kelio" blyksnį politinėje padangėje 2012 m. J.Varkala tapo Seimo nariu. 2016 m. jis vienintelis iš buvusios "Drąsos kelio" frakcijos bandė su jos sąrašu grįžti į Seimą, bet patyrė fiasko, beje, kaip ir pora kitų, kandidatavusių su kitomis politinėmis jėgomis.

Tuomet Seimo rinkimuose "Drąsos kelias" liko paskutinis, surinkęs vos 0,27 proc. balsų. Nelaimėjo nė vieno mandato ir savivaldybių tarybų rinkimuose 2015 m., o pernai juose visai nedalyvavo. VRK pateiktoje ataskaitoje "Drąsos kelias" informavo, kad pernai į partiją įstojo vienas naujas narys, o išstojo, mirė ar išbraukti 48. Šiemet partija deklaravo turinti 2 394 narius.

Bet momentinė sėkmė šį darinį padarė milijonieriumi. Nors šios partijos frakcija Seime išsilaikė vos kiek daugiau nei pusantrų metų, "Drąsos kelias" gavo valstybės dotacijas visą kadenciją. Kaip suskaičiavo VRK, per kadenciją jai skirta 1 mln. 95,2 tūkst. eurų.

Praturtėjęs "Drąsos kelias" nutarė investuoti ir į nekilnojamąjį turtą – nusipirko savo būstinei 188 kv.m patalpas pačiame Kauno centre, Kęstučio gatvėje. Delfi.lt skelbė, kad nekilnojamojo turto pardavimo portale buvo pasirodęs skelbimas, kad šios patalpos parduodamos už 180 tūkst. eurų. Bet, informavo J.Varkala, kol kas parduoti patalpų nepavyko.

Jonas Varkala. A. Ufarto / Fotobanko nuotr.

Ištikimas bendražygis

Be J.Varkalos iš 2012-ųjų "Drąsos kelio" frakcijos dabar su šios partijos sąrašu kandidatuoja tik Vytautas Matulevičius. Jis visą šį laiką liko ištikimas N.Venckienei, net liudijo JAV svarstant jos atvejį, su jos sūnumi rengė portalą abi.lt, skirtą su ja susijusioms naujienoms. Dabar jis ketvirtas sąraše.

Beje, jis taip ir neįstojo į "Drąsos kelią". "Nors esu nepartinis, į Seimą kandidatuoju "Drąsos kelio" partijos sąraše. Kodėl būtent jos? Todėl, kad ši partija personifikuoja tokią problemą, kurios neišsprendus valstybėje niekas nepasikeis. Šia prasme "Drąsos kelias" iš tiesų yra vienos problemos partija, bet į tą problemą sueina viskas – visi baisiausi mūsų skauduliai ir nusivylimai", – aiškina V.Matulevičius.

Sovietmečiu jis dirbo įvairiuose jaunimo ir kultūriniuose leidiniuose Lietuvoje ir Rusijoje. 1989 m. grįžo į Lietuvą kaip laikraščio "Pravda" korespondentas, bet po pusmečio, 1990 m. balandį, paskelbė viešą pareiškimą "Pravda" vyriausiajam redaktoriui dėl priešiško Lietuvos laisvėjimo procesų vertinimo laikraštyje ir atsisakė bendradarbiauti šiame leidinyje. Po to jis dirbo televizijoje, vedė savo autorines laidas.

2002 m. nutarė kandidatuoti į prezidentus, bet jį teparėmė 1,9 proc. rinkėjų, tiesa, kandidatų tada buvo net septyniolika. V.Matulevičius tapo rinkimus laimėjusio Rolando Pakso, kuris netrukus iš posto pašalintas apkaltos būdu, gerbėju. Sukūrė dokumentinį filmą apie jo apkaltą "Visi prieš vieną", parašė scenarijų vaidybiniam filmui "Pilotas".

2009 m. V.Matulevičius tapo R.Pakso padėjėju Europos Parlamente. Skelbta, kad su "Tvarka ir teisingumu" 2012 m. kandidatuos į Seimą. Tačiau Garliavos istorijoje V.Matulevičiaus ir "tvarkiečių" pozicija nesutapo, ir jis nutarė susisieti su naujai sukurtu "Drąsos keliu".

Tiesa, ištikimąjį V.Matulevičių rinkimų sąraše šįsyk aplenkė verslininkė, UAB "Eismo juosta" direktorė garliaviškė Laimutė Visockienė, sakiusi, kad su N.Venckiene susipažinusi lankydama artimųjų kapus tose pačiose kapinėse, kur palaidotas ir N.Venckienės brolis Drąsius Kedys.

Du teisininkai

"Drąsos kelio" sąrašo elite – du teisininkai. Šeštas – Vilniaus apygardos prokuratūros buvęs prokuroras, dabar Energetikos ministerijos Teisės ir personalo skyriaus patarėjas teisės klausimais Nerijus Bieliauskas, aštuntas – Arvydas Balčius – sanatorijos "Pušyno kelias" teisininkas, aktyvus N.Venckienės palaikytojas.

Dirbdamas prokuroru N.Bieliauskas tyrė vadinamąją pedofilijos bylą. Vėliau teisme jis kaltino Generalinę prokuratūrą pasielgus neatsakingai, kai ši atsisakė sudaryti tyrimo grupę ir tyrimą mažametės tvirkinimo byloje pavedė atlikti jam vienam. Be to, jis siūlęs perduoti bylą tirti Kaune, nes visi joje minimi asmenys – kauniečiai, o jis – Vilniuje, bet į prašymą neatsižvelgta.

Buvęs prokuroras įsitikinęs, kad skaudžių tragedijų Kaune buvo galima išvengti, jeigu būtų atliekami adekvatūs veiksmai, todėl 2011-ųjų rugsėjį pasitraukė iš darbo.

Partijai nepriklauso

Tarp aštuonių dešimtuke likusių asmenų "Drąsos keliui" priklauso tik du – J.Varkala ir devintas sąraše atsargos pulkininkas-leitenantas Vytautas Pečiūra. Kaip šios partijos kandidatas jis 2012 ir 2016 m. dalyvavo Seimo, o 2015-aisiais vietos rinkimuose Utenos rajone, bet nesėkmingai. Beje, tik jis ir J.Varkala prieš ketverius metus taip pat buvo "Drąsos kelio" pirmame dešimtuke, o kitų iš dabartinio visai nebuvo sąraše.

"Drąsos kelio" sąrašas neilgas – vos 47-ios pavardės.

Nepartinis ir septintas sąraše Alvydas Rakauskas – "Drąsos kelio" interneto puslapio administratorius, Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro mokytojas, Kauno arkivyskupijos Suaugusiųjų katechezės tarnyba katechetas. Partijai nepriklauso ir dešimtuką užbaigiantis profesorius, habilituotas daktaras, buvęs Kauno Klinikų ilgametis gydytojas Eduardas Vaitkus.

Beje, taip buvo ir tuose vieninteliuose pergalinguose 2012 m. rinkimuose. Tarp septynių laimėjusių mandatus tik du iš jų buvo šios partijos nariai – N.Venckienė ir J.Varkala. Kiti – iš skirtingų ideologinių barikadų pusių: su "Tvarka ir teisingumu" besisiejęs V.Matulevičius, buvęs krikščionis demokratas Algirdas Patackas, buvusi konservatorė Aurelija Stancikienė, buvęs LDDP veikėjas Povilas Gylys, dabar 2020 rinkimuose kandidatuojantis su Centro partija-Tautininkais, Valdas Vasiliauskas, dabar esantis "Lietuva – visų" sąraše.

Fenikso nematyti

"Drąsos kelio" sąrašas neilgas – vos 47-ios pavardės. Jame dar yra Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras Algirdas Endriukaitis, advokatas Vytautas Zenevskis, buvęs Generalinės prokuratūros prokuroras Vytautas Jankauskas, Lietuvos profesinės sąjungos "Solidarumas" pirmininkės pavaduotoja Jovita Pretzsch.

Požymių, kad šiuose rinkimuose pamatysime violetinį feniksą, nėra. "Drąsos kelio" populiarumas buvo momentinis: visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro "Vilmorus"/"Lietuvos ryto" apklausoje 2012-ųjų spalį šią partiją sakė remiantys 5,8 proc. apklaustųjų, bet kreivė linko vis žemyn, ir po metų rėmėjų skaičius jau nesiekė nė 1 proc., o kadencijos pabaigoje jų tebuvo 0,1 proc.

Šio rugsėjo "Vilmorus"/"Lietuvos ryto" apklausoje už "Drąsos kelią" sakėsi planuoją balsuoti vos 1,8 proc. apklaustųjų.

"Drąsos kelio" dešimtukas

1.

2. Jonas Varkala

3. Laimutė Visockienė

4. Vytautas Antanas Matulevičius

5.

6. Nerijus Bieliauskas

7. Alvydas Rakauskas

8. Arvydas Balčius

9. Vytautas Pečiūra

10. Eduardas Vaitkus

Esami Seimo nariai: 0

Esami savivaldybių tarybų nariai: 0

Buvo 2016 m. rinkimų sąrašo 10-uke: 2

Amžius: nuo 41 iki 69 m., vidurkis 60,4 m.

Lyčių lygybė: vyrų 7, moterų 1

Politikos debiutantai: 6

Partijų perbėgėliai: 0

Ne partijos nariai: 6