Apie tai, kokius santykius reikėtų palaikyti su Baltarusija „Žinių radijo“ laidoje „Girdžiu tavo nuomonę“ diskutavo konservatorius Matas Maldeikis (toliau – M. M.) ir socialdemokratas Martynas Katelynas (toliau – M. K.).
– Daugiausia žinučių apie santykių švelninimą su Baltarusija girdime iš socialdemokratų. Ar yra vieninga nuomonė, ką daryti su Baltarusija?
– M. K.: Tai nebuvo aptarta nei frakcijos, nei partiniu lygmeniu. Be to, aš to nevadinčiau santykių švelninimu.
Šiuo metu kalbame apie baltarusiškų kalio trąšų tranzito sankcijas. Sankcijos yra priemonė pasiekti tam tikrus tikslus, ir tai nėra tiesioginė užsienio politika. Arba sankcijomis pasiekiami užsibrėžti tikslai, arba ne.
Iki sankcijų Baltarusija pagamindavo apie 20 procentų pasaulio kalio trąšų, tiek pat – Rusija, o likusius 60 procentų – kitos šalys. Sumažėjus baltarusiškų trąšų kiekiui, Rusija padidino gamybą ir eksportą į Braziliją, Indiją ir kitas rinkas, taip dar labiau išplėsdama savo dalį.
Praėjusioje kadencijoje, kai buvo įvestos sankcijos šiam tranzitui, jos buvo grindžiamos nacionalinio saugumo interesais. Tačiau realybėje šios sankcijos padėjo Rusijai, nes Baltarusija, nebegalėdama išvežti savo kalio trąšų, pradėjo tai daryti per Rusijos uostus. Taip Rusija užsitikrino krovą ir pajamas, o kartu padidino savo dalį pasaulinėje rinkoje.
Iki sankcijų Baltarusija pagamindavo apie 20 procentų pasaulio kalio trąšų, tiek pat – Rusija, o likusius 60 procentų – kitos šalys. Sumažėjus baltarusiškų trąšų kiekiui, Rusija padidino gamybą ir eksportą į Braziliją, Indiją ir kitas rinkas, taip dar labiau išplėsdama savo dalį.
Trąšos pabrango, o tai reiškia didesnes pajamas į Rusijos karo biudžetą ir daugiau galimybių smogti Ukrainai. Jei tokia sankcijų politika laikoma teisinga, manau, kad papildomų pajamų suteikimas Rusijos biudžetui nėra geras sprendimas.
– Ar tikrai dėl įvestų sankcijų Baltarusijai pralobo Rusija?
– M. M.: Tai priežasties ir pasekmės klausimas. Trąšos pabrango ne dėl sankcijų – jos buvo įvestos vėliau. Kainos išaugo iškart, kai Rusija pradėjo karą.
Baltarusija ir Rusija iš esmės yra tas pats žaidėjas. Nors sakoma, kad Rusija uždirbo dėl pabrangusių trąšų, logika paprasta – mes sprendžiame du klausimus.
Pirmasis – kiek trąšų pinigų yra Lietuvos politikoje. Buvau pranešėjo komisijoje ir mačiau, kad tai realus faktorius. Trąšų tranzitas per Lietuvą taip pat yra politinis klausimas. Antras dalykas – karas Ukrainoje vyksta ir per Baltarusijos teritoriją. Ši šalis yra placdarmas, kuriam turime ruoštis, jei ateitų valanda X. Jei atidarome sienas ir siunčiame signalą, kad viskas gerai ir galime ramiai daryti verslą, pasekmės lieka neaiškios.
– Ar, atsižvelgiant į tai, kad Baltarusija yra Rusijos placdarmas, vis tiek galima tartis ir naikinti sankcijas?
– M. K.: Sutinku, kad Rusiją ir Baltarusiją galima laikyti viena unitarine valstybe. Tačiau dar iki plataus masto invazijos į Ukrainą jų santykiai dėl kalio trąšų nebuvo geri. Kai Baltarusija galėjo eksportuoti trąšas per Klaipėdos uostą, ji vykdė kainų politiką, kuri Rusijai nepatiko.
Rusija visada siekė išlaikyti kontrolę. Dabar ji būtų viena didžiausių oponenčių Europos Sąjungos sankcijų panaikinimui Baltarusijos trąšoms, nes iš dabartinės situacijos pati uždirba.
Kalbant apie placdarmą, sankcijų panaikinimas nebūtų vienašalis – tai būtų susiję su JAV interesais.
Tuo pačiu Lietuva pralaimi biudžeto įplaukų prasme. Kalbant apie placdarmą, sankcijų panaikinimas nebūtų vienašalis – tai būtų susiję su JAV interesais.
Užkulisiuose kalbama, kad JAV galėtų išpirkti apie 30 procentų „Belaruskalij“ akcijų. Jei laikysimės vien tik sankcijų politikos ir nematysime platesnio vaizdo, galime patys tapti pralaimėtojais.
– Kaip Lietuvai spręsti šį rebusą su JAV?
– M. M.: Šiuo metu JAV kariauja prekybos karą su Kanada ir turi įtemptus santykius su daugeliu partnerių. Eidamos į santykius su Baltarusija, JAV siekia parodyti savo derybinę galią Kanados atžvilgiu, ypač trąšų klausimu.
Esame situacijoje, kai JAV mieliau palaiko ryšius su Aliaksandru Lukašenka nei su Kanada, o A. Lukašenka tuo labai sumaniai naudojasi.
Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše:
(be temos)
(be temos)
(be temos)