Pasak parlamentarės, savo siūlymu ji siekė daugiau skaidrumo laidojimo versle, bet iš kilusios visuomenės reakcijos padariusi išvadą, kad problemų šioje srityje yra ir daugiau, todėl projektą atsiimanti.

Šiuo metu laidojančiam asmeniui laidojimo pašalpa pervedama per banką arba išmokama grynaisiais pašte, savivaldybėje arba seniūnijoje, ir jis šiais pinigais gali disponuoti kaip nori. Parlamentarė siūlė, kad pinigai keliautų giminaičių pasirinktiems laidojimo paslaugų teikėjams.

Seimo Teisės departamentas įvertinęs siūlymą pabrėžė, kad jis ribotų laidojančio asmens teisę pasirinkti, kokiu būdu palaidoti artimą žmogų: „Ne visi laidojantys asmenys naudojasi laidojimo ar kremavimo įmonių paslaugomis, o patys organizuoja mirusio asmens laidojimą – šarvoja mirusįjį namie, patys perka arba jau turi šarvojimo rūbus, patys rūpinasi maistu ir kitais būtinais dalykais“.

BNS kalbinti savivaldybių specialistai, kurie rūpinasi tokių pašalpų  mokėjimu, irgi sakė, kad pataisos „ne žmogaus naudai“ ir nesprendžia tų problemų, kurias kelia ir gyventojai, mato patys pašalpas skiriantys specialistai.

Vilniaus savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus vedėja Ieva Paberžienė BNS tvirtino, kad dėl tokių pakeitimų labiausiai nukentėtų nedidelių vietovių gyventojai, kurie patys, be įmonių pagalbos laidoja artimus žmones.

Kauno savivaldybės Socialinės paramos skyrius vedėja Ana Sudžiuvienė BNS tikino, kad dabartinė laidojimo pašalpos mokėjimo tvarka yra gera, jos keisti nereikia, ir teigė nežinanti nė vieno atvejo, kad ši pašalpa būtų panaudota ne pagal paskirtį.

Laidojimo pašalpa šiuo metu siekia 8 BSI, t.y. 304 eurus. 2015 metais šalyje buvo paskirta daugiau kaip 42 tūkst. laidojimo pašalpų.