Laiko delsti nėra

Šalies vadovė paragino Lietuvos Vyriausybę kuo greičiau kreiptis į Briuselį. Jos teigimu, „kažkokia parama tikrai bus“.

„Kalbėjome, kokios galimybės yra, kad Lietuvos ūkininkai galėtų gauti papildomos paramos. Visiškai aišku, kad kiekviena Vyriausybė turi suformuluoti labai pagrįstus reikalavimus ir prašymus ir tokią galimybę taip pat turi ir Lietuvos Vyriausybė, ir be jokios abejonės Europos Komisija svarstys. Taigi, kviečiu tikrai mus mažiau kalbėti, o greičiau suformuluoti poreikius ir kreiptis į Europos Komisiją ir tikrai kažkokia parama tikrai bus. Kokia - spėlioti per anksti, bet reikėtų jau nuo kalbų prie darbų“, - po susitikimo su EK pirmininku sakė D. Grybauskaitė. Jos garso įrašą išplatino Prezidentūra.

Dėl liūčių padarytų nuostolių daugiau nei dešimtyje Lietuvos savivaldybių šiuo metu paskelbta ekstremali situaciją. Kitą savaitę ekstremalią situaciją ketinama paskelbti visoje šalyje. Pirminiais Žemės ūkio ministerijos duomenimis, žemdirbių nuostoliai dėl liūčių gali siekti apie 40 mln. eurų, tačiau Žemės ūkio rūmai skaičiuoja, jog jie gali siekti apie 180 mln. eurų.

D.Grybauskaitė ir J.C.Junckeris susitiko Taline, kur vyksta ES viršūnių susitikimas.

Anot Prezidentūros pranešimo, D.Grybauskaitė taip pat siekė Europos Komisijos palaikymo dėl elektros tinklų sinchronizacijos su Vakarų Europa.

Baltijos šalys nori per artimiausią dešimtmetį savo tinklus atjungti nuo posovietinės energetinės sistemos ir sinchronizuoti su Europos elektros energetikos sistema. Taip tikimasi sumažinti priklausomybę nuo Rusijos.

Tačiau ši iniciatyva pastaruoju metu susiduria su sunkumais, nes Lietuva, Latvija ir Estija nesutaria, kokiu būdu susijungti su Vakarų Europos tinklais. Lietuva siūlo naudoti dabar esančią elektros jungtį su Lenkija, tačiau Latvija ir Estija, motyvuodamos saugumo reikalavimais, reikalauja tiesti antrąją liniją. Estija taip pat svarsto, kad Baltijos šalys galėtų prisijungti prie Šiaurės šalių sistemos per Suomiją.

Nerandant kompromiso, Lietuvos vadovai neseniai perspėjo kaimynus, kad nelauks jų sprendimo ir savarankiškai sinchronizuos elektros tinklus su Lenkija dvišaliu pagrindu.

„Laiko delsti nėra – galimybė pretenduoti į europines lėšas dar šiame ES biudžete priklauso nuo gebėjimo susitarti ir skubiai parengti būtinus projektus. Tam, kad sprendimai nebūtų atidėliojami, būtinas ir Europos Komisijos palaikymas“, – teigiama Prezidentūros pranešime.

D.Grybauskaitė per susitikimą su Europos Komisijos pirmininku taip pat iškėlė klausimą dėl Baltarusijos atominės elektrinės saugumo ir aptarė galimybę ES mastu įtvirtinti europinių standartų taikymą trečiosioms šalims. Prezidentė akcentavo Lietuvos siekį užsitikrinti ES paramą Ignalinos atominės uždarymo darbams naujame ES biudžete po 2020 metų, rašoma pranešime spaudai.

„Brexit“ derybų terminą gali tekti pratęsti

Europos Sąjunga (ES) ir Jungtinė Karalystė atsilieka nuo šios šalies pasitraukimo iš Bendrijos derybų grafiko, todėl jų terminą gali tekti pratęsti, sako prezidentė D. Grybauskaitė.

„Šiandien galime pasakyti, kad derybos šiek tiek atsilieka nuo grafiko ir tikriausiai dabar mes susiduriame su papildomo „Brexit“ termino arba pereinamojo laikotarpio būtinybe“, – penktadienį žurnalistams Taline sakė šalies vadovė, atvykusi į ES viršūnių susitikimą.

Šią savaitę ketvirtojo derybų raundo susirinkę Londono ir Briuselio derybininkai konstatavo, kad per derybas žengta „ryžtingų žingsnių pirmyn“, tačiau abiejų pusių dar laukia ilgas darbas.

Pareigūnai derybas dėl „Brexit“ sąlygų norėtų baigti iki 2019 metų kovo, kai Britanija oficialiai paliks ES.

Briuseliui svarbiausi klausimai yra Britanijos išstojimo sąskaita, Šiaurės Airijos likimas ir 3 mln. Britanijoje gyvenančių ES piliečių teisės.

Pastarasis derybų objektas svarbiausias Lietuvai, nes Jungtinėje Karalystėje gyvena apie 200 tūkst. šalies piliečių.

Vis dėlto D.Grybauskaitė teigė, kad Lietuva „Brexit“ derybose nesilaikys įsispyrusi nacionalinių interesų ir sieks, kad susitarimas dėl Britanijos išstojimo sąlygų būtų priimtinas visoms šalims.

„Turime rasti bendrą sprendimą, kuris būtų geras visiems“, – sakė prezidentė.

Laukia pasiūlymų dėl ES ateities

ES šalių lyderiai Estijoje susitinka po šią savaitę Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emanuelio Makrono) pasakytos kalbos, kur jis pateikė savo ES ateities viziją.

Už gilesnę Bendrijos integraciją kalbėjęs E.Macronas be kitų dalykų pasiūlė kurti bendrą euro zonos šalių biudžetą, parlamentą ir finansų ministro pareigybę, taip pat steigti ES karinius vienetus, remsiančius valstybių narių kariuomenes.

Tačiau nuo 2015 metų euro zonai priklausančios Lietuvos prezidentė tvirtino, kad diskutuoti apie šiuos pasiūlymus dar per anksti, nes jie nėra iki galo aiškūs.

„Per anksti apie tai diskutuoti, nes daugelis pasiūlymų dabar yra be turinio, o pasiūlymo apibrėžimą kiekvienas taip pat vertina skirtingai“, – sakė D.Grybauskaitė.

Europa ieško būdų tapti ryžtingesne ir patrauklesne piliečiams po Bendriją pastaraisiais metais sukrėtusio „Brexit“, populizmo bangos ir migracijos krizės.

Rugsėjo viduryje savo ES viziją pateikė ir metinę kalbą Europos Parlamente sakęs Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris).

Lietuvos pareigūnai deklaruoja pasiryžimą eiti kartu su gilesnę integraciją pasirinkusiomis šalimis, tačiau tuo pat metu nerimauja dėl galimo ES susiskaldymo.