Valstybės saugumo departamentui (VSD) pirmadienį paskelbus viešą veiklos ataskaitą, premjeras Algirdas Butkevičius ragina visuomenę ir ypač įvardytas pažeidžiamas grupes atkreipti dėmesį į grėsmes.

Kartu premjeras pažymi, kad vadovų lygiu į VSD informaciją yra reaguojama nebūtinai viešais sprendimais.

„Tokia informacija tik dar kartą įrodo, kad Lietuva yra informacinis taikinys, kad esame nuolat stebimi, kad turime būti atsargūs, ir nepasiduoti provokacijoms, nes Rusiją domina mūsų šalies vidaus ir užsienio politika. Ir Lietuvos saugumas ir žvalgybininkai dirba savo darbą ir bet kokioms grėsmėms turi būti užkirstas kelias, bet tam turi nepasiduoti ir pati visuomenė ir juo labiau atskiros grupės, minimos ataskaitoje - tai yra politikai, žurnalistai, politologai, verslininkai, valstybės tarnautojai. Aš siūlyčiau solidžiai laikytis, ta informacija, kurią kaupia VSD, kitos struktūros, jos yra laiku pateikiamos mums ir mes vadovų lygyje su kai kuriais ministrais aptariame ir priimame tuos sprendimus, kurie yra reikalingi, ir apie kai kuriuos sprendimus viešai šiuo metu nekalbame“, - LRT radijui antradienį sakė A.Butkevičius.

Prezidentės patarėja užsienio politikos klausimais Jovita Neliupšienė savo ruožtu sakė, kad VSD turėjo teisę paviešinti Rusijos žvalgybos metodus ir šnipinėjimu įtariamo diplomato tapatybę. VSD paviešino, kad antrojo sekretoriaus pareigas Rusijos ambasadoje einantis Valerijus Katula yra Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) rezidentūros darbuotojas.

„Normali praktika yra rūpintis tomis grėsmėmis ir jas šalinti. Manau, kad jeigu vienos valstybės veiksmai pažeidžia kitos valstybės saugumą, mes turime visą teisę, šimtaprocentinę teisę užkirsti tas grėsmes“, - Žinių radijui sakė prezidentės patarėja.

VSD ataskaitoje teigiama, kad V.Katula bandė verbuoti Lietuvos valstybės tarnautoją, siekdamas gauti įslaptintą ir kitą jautrią informaciją apie Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai. Anot VSD ataskaitos, GRU darbuotojas prašė informacijos apie Lietuvos pirmininkavimo renginius ir prioritetus, asociacijos sutarčių su Rytų partnerystės šalimis galimybes, užsienio valstybinių delegacijų vizitų Lietuvoje rezultatus. Pasak ataskaitos, GRU darbuotojas savo kontaktui neatskleidė priklausomybės žvalgybai, teigė, jog informacija reikalinga rašyti ataskaitas Rusijos užsienio reikalų ministerijai. Už surinktą informaciją buvo žadamas piniginis atlygis.

VSD praneša, kad V.Katulos atžvilgiu atliko „prevencinio pobūdžio veiksmus ir užkirto kelią tolimesnei jo žvalgybinei veiklai“.

VSD ataskaitoje, be kita ko, sakoma, jog vienas iš Rusijos žvalgybos tarnybos taikomų metodų informacijai rinkti yra bendravimas su žmonėmis.

„Rusijos žvalgybos tarnybų darbuotojai, pasirinkdami konkrečius asmenis (taikinius) atsižvelgia į jų galimybes šiuo metu arba ateityje gauti dominančią informaciją. Taikiniais taip pat pasirenkami asmenys, galintys priimti Rusijai naudingus sprendimus ar skleisti jai naudingą informaciją viešoje erdvėje“, - sako departamentas.

Kaip pagrindiniai Rusijos žvalgybos tarnybų taikiniai Lietuvoje išskiriami valstybinių institucijų tarnautojai, kurių darbas susijęs su užsienio, nacionalinio saugumo ir gynybos politikos sritimis, politikai, savivaldybių vadovai ir administracijų darbuotojai, krašto apsaugos sistemos kariškiai ir tarnautojai, žvalgybos ir teisėsaugos institucijų darbuotojai, verslininkai, palaikantys ryšius su politikais ar aukštas pareigas užimančiais valstybės tarnautojais ar pareigūnais. Taip pat žurnalistai ir kiti viešos nuomonės formuotojai, ekonomikos, politikos ir kitų žvalgybą dominančių sričių ekspertai, perspektyvūs studentai, jaunieji politikai, mokslininkai ir kt.

"Motyvais bendradarbiauti su Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybomis gali būti: finansiniai interesai (skolos, noras gyventi prabangiai, pelningi verslo sandoriai Rusijoje ir pan.); nusivylimas karjera; kompromituojanti informacija (teisės pažeidimai ir kriminaliniai nusikaltimai, seksualinė orientacija, priklausomybės, problemos šeimoje); simpatijos Rusijai dėl įsitikinimų ar tautybės. Rusijos žvalgybos tarnybos taip pat manipuliuoja tokiais valstybės tarnautojais, kurie bendraudami su Rusijos diplomatais ar kitais oficialiais asmenimis tikisi įgyvendinti savo asmeninius karjeros ar politinius tikslus", - aiškina VSD.