„Muitai yra žala tarptautinei prekybai. Muitai nepraeina be žalos abiem pusėms. Tam tikrais scenarijais ta žala netgi bus didesnė Jungtinėms Amerikos Valstijoms, jos ekonomikai pirmiausia. Ir tai yra tie argumentai, su kuriais Europos Komisija dirba su sprendimų priėmėjais Vašingtone, siekdama įtikinti to nedaryti, nes tai bus negerai iš karto, plius tai neišvengiamai sulauks Europos Sąjungos atsakomųjų tarifų“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime sakė K. Budrys.

„Tai, ką mes esame pasitvirtinę, tikrai galiu patikinti Europos Sąjungoje apsitarę – tai atsakomuosius tarifus“, – pridūrė ministras.

K. Budrys pabrėžė, kad JAV sprendimas dėl muitų importui iš ES dar nėra priimtas, todėl šį laiką reikia „išnaudoti prasmingai“ įtikinant JAV dėl pasekmių.

„Matėme tam tikras patirtis, dėl kurių apgailestaujama, kai buvo įvesti tarifai JAV kaimyninėms šalims, po to tie sprendimai buvo peržiūrėti. Tikėkimės, kad ir šįsyk pavyks dar praeiti randant bendrą sutarimą. Nes vėlgi, pasikartosiu, sprendimai dar nėra priimti“, – sakė K. Budrys.

Pasak jo, JAV muitai importui iš ES Lietuvai gali turėti tiesioginių ir netiesioginių pasekmių, pavyzdžiui, per tiekimo grandines ar kitas Europos šalis. K. Budrys teigė, jog dėl to jis taip pat kalbasi su Europos Komisija (EK) ir ES kolegomis.

K. Budrys muitus pavadino „atgyvena“ ir teigė, kad jie neturėtų būti taikomi transatlantiniuose santykiuose.

„Muitai, iš tikrųjų, tai yra atgyvena ir tai pridaro tik žalos. Nėra daug sėkmės istorijų, kad galėtume iš mokslinės ar praktinės pusės pagrįsti, kodėl tai reikia daryti“, – sakė K. Budrys.

Muitai, iš tikrųjų, tai yra atgyvena ir tai pridaro tik žalos.

„Taip, susiduriame su problemomis, kad yra dempinguojamas eksportas, tada tai veikia, pavyzdžiui, tarifai. Mes turime praktikų, kai Kinijos eksportas yra dempinguojamas, kai yra sudaromos išskirtinės sąlygos, kad būtų uždominavimas tam tikrose rinkose. Yra įvairių situacijų, bet ne mūsų santykiuose tarp JAV ir Europos Sąjungos“, – pridūrė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Premjeras Gintautas Paluckas ketvirtadienį sakė, kad dėl JAV muitų prekėms iš ES kiltų iššūkių daliai į Ameriką eksportuojančio Lietuvos verslo, bet dramatizuoti situacijos nereikėtų.

Tuo metu ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas sako, kad JAV planuojami muitai tiesiogiai paveiks Lietuvos ekonomiką. Pasak jo, tikėtina, jog jie labiausiai paveiks pramonę ir aukštesnės pridėtinės vertės produkciją.

JAV prezidentas D. Trumpas trečiadienį pareiškė, kad jo šalis įves 25 proc. tarifą iš ES importuojamoms prekėms. Konkrečių prekių jis neįvardijo. Pasak jo, muitai turės įtakos daugeliui ES importuojamų prekių, įskaitant automobilius.

L. Savickas: EK pasiruošusi greitai ir proporcingai reaguoti į JAV muitus

JAV prezidentui D. Trumpui skelbiant apie planus įvesti muitus ES produktams, ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas pažymi, jog bendrija yra pasiruošusi „greitai ir proporcingai“ reaguoti į bet kokius transatlantinės partnerės sprendimus.

„Girdime ir Europos Komisijos pirmąsias indikacijas per jų atstovus – jeigu ateisime į šią situaciją (muitų įvedimo – ELTA), EK yra pasiruošusi reaguoti greitai ir proporcingai“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė L. Savickas.

„Joks sprendimas formaliai nėra priimtas, kol kas mes girdime pirmuosius signalus ir apie juos kalbame pakankamai aptakiai“, – kartu pažymėjo politikas.

Visgi, ministro teigimu, net Jungtinėms Valstijoms priėmus atitinkamus sprendimus, Lietuvos ekonomikos situacija yra unikali – skirtingai nei strateginėse šalyse partnerėse Europoje, išlieka pozityvus, o augimo perspektyva šiemet viršija 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Visa tai leidžia mums sakyti, kad taip – toks sprendimas, jeigu jis būtų plačiąja apimtimi (taikomas – ELTA), turėtų ir tiesioginę įtaką, ir netiesioginę įtaką per susijusias teikimo grandines, tačiau šiuo metu mes tikrai matome, kad mūsų verslai turi visą potencialą atsakyti, reaguoti, diversifikuotis ir prisitaikyti “, – pridūrė L. Savickas.

Pasak jo, prireikus Europos šalys yra pasirengusios ieškoti bendrų sprendimų, tikslingų pagalbos verslui priemonių.

Ministro anksčiau įgarsintais duomenimis, tiesioginis Lietuvos eksportas į JAV sudaro apie 6,8 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto. JAV yra penkta Lietuvos eksporto partnerė – praėjusiais metais eksportas siekė 1,6 mlrd. eurų.

Verslo atstovai pokyčius sutinka neigiamomis nuotaikomis

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis pažymėjo, kad D. Trumpo sprendimai Lietuvos įmones skatins aktyviau žvalgytis į kitų žemynų rinkas.

„Daugeliu atveju esame priklausomi nuo Europos rinkos – mūsų pagrindiniai prekybos partneriai yra Europa. Bet mūsų kai kurios įmonės jau senokai žiūri ir į Afriką, ir į Lotynų Ameriką, tai dar vienas akstinas, tikriausiai, galvoti plačiau“, – žurnalistams ketvirtadienį teigė jis.

A. Romanovskio teigimu, į JAV, kaip ir Kinijos, uždaras rinkas visuomet patekti buvo sudėtinga, todėl muitų karai stipriau atsilieptų jas sugebėjusiems pasiekti šalies verslams.

„Tie, kurie jau kažkada pateko į Kiniją ir buvo išmesti dėl Kinijos karo prieš Lietuvos ekonomiką – čia irgi toms įmonėms, kurios vis dėlto įžengė ten koja, joms tai gali būti skausmingas dalykas“, – sakė A. Romanovskis.

„Tai nėra kažkokia didžiulė mūsų ekonomikos dalis, bet visi muitų karai (…) yra viena blogiausių naujienų, kokia gali būti“, – tikino LVK prezidentas.

Savo ruožtu Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius akcentavo, kad tarifai stabdys tam tikrų ekonomikos sektorių augimą tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje, o didžiausią poveikį turės komponentų gamybai elektromobiliams, inžinerinei pramonei, buitinės technikos gamybai.

„25 proc. tikrai paveiks Lietuvos ekonomiką mažėjimo linkme nuo minimum 0,3 proc. punkto iki pusės procentinio punkto, čia yra LPK paskaičiavimai. Kodėl – nes mūsų pagrindinės rinkos eksporto yra Vokietija, Skandinavija, (…) šitas poveikis vienareikšmiškai bus“, – Eltai ketvirtadienį sakė V. Janulevičius.

„Dar konkrečiai nežinome, ar tai lies maisto sektorių šiandien dienai, bet viskas, kas susiję su technika, kas susiję su mikroelektronika – be abejo, viskas bus apmokestinta“, – pridūrė V. Janulevičius.

Vokietijos pramonei stagnuojant antrus metus, V. Janulevičius atmeta, kad JAV muitai šalį galėtų paskatinti daugiau gamybos perkelti į Lietuvą – pasak LPK vadovo, vokiečių gamintojai užsakymus planuoja paskirstyti po lygiai ir produkciją mažinti visose Europos šalyse.

Jo teigimu, Europos verslas tarifų tikėjosi, tačiau mažesnių – pavyzdžiui, kaip ir Kinijai siekiančių 10, o ne 25 proc.

„Toks disbalansas iš tos priešrinkiminės buvusios aplinkos“, – sakė V. Janulevičius.