Vakar popietę Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) turėjo priimti nutarimą dėl žemės pardavimo užsieniečiams referendumo likimo. VRK pastatą saugojo sustiprinta apsauga, o iniciatoriai tik iš anksto susitarę galėjo patekti į vidų. Tačiau jiems teko nusivilti. Sprendimo teks laukti iki pirmadienio.

Įtaria padirbinėjimą

Pasak VRK, rašysenos ekspertai vakar nebaigė tikrinti referendumo iniciatorių pateiktų patikslintų rinkėjų parašų, todėl sprendimas dėl referendumo atidėtas.

"Rašysenos ekspertai pradėjo darbą, tikrina bylas, bet darbo nepabaigė. Jie patikrino 35 bylas iš 72. Kol neturime galutinių ekspertų išvadų, priimti sprendimo dėl visų parašų negalime, siūlau išbraukti iš darbotvarkės", – per VRK posėdį sakė jos narys Valdas Benkunskas.

Kartu VRK neatmetė galimybės kreiptis į teisėsaugą dėl parašų klastojimo. VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas vakar per posėdį pranešė, kad rašysenos ekspertai nustatė atvejų, kai parašų rinkimo lape už referendumą pasirašė vienas asmuo, o parašų tikslinimo lape – kitas.

"Vienas žmogus pasirašė parašų rinkimo lape, o kitas žmogus pasirašė tikslinimo lape. Teismo ekspertizės centro darbuotojai didelį skaičių parašų laiko surašytais skirtingų žmonių. Vadinasi, parašai buvo tikslinami nesikreipiant į žmones arba anksčiau ne tie žmonės buvo pasirašę", – sakė Z.Vaigauskas.

Jis sakė, kad "abu atvejai skamba labai negražiai" ir  kad prašys iniciatyvinės grupės paaiškinimų dėl tokių atvejų.

Galvosūkis net teisininkams

Iniciatyvinės grupės siūlomose Konstitucijos pataisose bei jų formuluotėse kartais pasiklysta ir ekspertai. Keliamas ne tik draudimo parduoti žemę užsieniečiams klausimas, bet ir siekiama sumažinti parašų, reikalingų norint organizuoti referendumą, ribą iki 100 tūkst., neleisti naudoti gamtos išteklių be pritarimo referendume ir referendumu priimtus sprendimus leisti keisti tik rengiant kitą referendumą. Visi šie klausimai suplakami į vieną ir atsakymas galimas tik arba "pritariu", arba "ne". Pritarti vienam arba keliems siūlymams galimybės nėra.

Teisininkas, Mykolo Romerio universiteto Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės katedros profesorius Justinas Žilinskas pripažįsta, kad atsakyti į klausimą, ar tokį referendumą surengti teisiškai galima, sunku.

"Iš esmės draudimo organizuoti tokį referendumą nėra. Problema ta, kad įstatyme neaišku, ar yra galimybė skaidyti referendumo klausimus. Šiuo atveju iniciatyvinė grupė pateikė visą įstatymo projektą. Jai buvo siūlyta galimybė teikti iš esmės keturis klausimus. Na, bet jie pasirinko vieną įstatymo projekto variantą. Ar dabar bus galima suskaidyti tai į keturias atskiras situacijas, yra labai didelė diskusija. Aš pats asmeniškai manyčiau, kad tai būtų protinga. Bet kyla klausimas, ar dabartinis teisinis reguliavimas tai leidžia", – sakė teisininkas.

Vienas referendumo iniciatorių Julius Panka sakė, kad skaidyti teiginių neketinama. "Mums įstatymas nesuteikia teisės šiame etape skaidyti klausimų. Klausimas skambės lygiai taip pat, kaip skambėjo rugpjūčio 22 d. patvirtinus iniciatyvinę grupę, ir taip pat, kaip buvo užrašytas išduotuose rinkimų lapuose, kuriuose žmonės pasirašinėjo. Nei mes, nei komisija, nei Seimas negali keisti formuluotės, už kurią pasirašė žmonės", – sakė J.Panka.

Rinkėjas turės pritarti arba visoms pataisoms, arba nė vienai.

Teks atsiklausti ir kasant smėlį?

Dar daugiau painiavos atsiranda narpliojant teikiamą siūlymą, kad gamtos išteklius išgauti būtų galima tik pritarus tam per referendumą. Siūlyme rašoma: "Valstybinės ir bendruomeninės reikšmės gamtos išteklių išgavimo ir naudojimo klausimai sprendžiami tik referendumu."

Kol kas niekur neapibrėžta, kas turėtų būti "bendruomeninės ar valstybinės reikšmės" gamtos ištekliai. Gintarui rinkti ar gėlo vandens šuliniui išsikasti referendumo tikriausiai nereikės. Tačiau nesant tikslios formuluotės durpių gavyba ir žvyro kasimas taip pat gali pretenduoti į bendruomenei svarbių išteklių gavybą.

Tokiu atveju išteklius išgauti siekiančiai bendrovei tektų ne tik rinkti siūlomus 100 tūkst. parašų, bet ir pasirūpinti, kad referendume dalyvautų bent pusė balsuoti galinčių piliečių. Šioje pataisoje galima jausti dar neatvėsusias antiskalūnines nuotaikas, tačiau dabartinio siūlymo akivaizdžiai nepakanka situacijai  tiksliai išaiškinti.

J.Žilinsko teigimu, aiškumo šiam siūlymui tikrai trūksta. "Čia jiems reikėtų paaiškinti, ką jie turėjo galvoje. Paskui paaiškinti tautai, dėl ko jie kviečia spręsti, nes man tai tikrai neaišku", – kalbėjo profesorius. Jo nuomone, teisiškai pabrėžti įmanoma viską, tačiau būtina priimti tai nustatantį teisės aktą.

J.Pankos nuomone, šis įstatymas būtų konstitucinis, remiantis juo būtų formuojami visi kiti nutarimai. "Šiuo atveju aš galiu sutikti, kad ta formuluotė yra diskutuotina. Tačiau aš manau, kad bus priimti normalūs įstatymo įgyvendinamieji aktai, įstatymai, kurie tiesiog viską reglamentuos", – tikino J.Panka.

Šią užduotį jis linkęs pavesti Seimui. Pašnekovas taip pat siūlė atsižvelgti į protingumo kriterijus ir patikino, kad referendumų dėl kiekvieno šulinio nereikės. "Galų gale galima padaryti tos bendruomenės apklausą ir išsiaiškinti, kas jai svarbu. Ar tikrai reikėtų respublikinio referendumo, kad kokio nors Balbieriškio gyventojai galėtų išsikasti šulinį? – klausė iniciatorius.

Kita siūloma pataisa – referendumo nutarimus keisti tik kitu referendumu. Tačiau čia J.Žilinskas įžvelgia   atstovaujamosios ir tiesioginės valdžios supriešinimą. "Šiaip jau logiška, kad tai, kas yra priimta referendumu, būtų keičiama tik referendumu. Kita vertus, man nepatinka, kai referendumu bandoma paneigti atstovaujamosios demokratijos buvimą. Mano supratimu, šios sistemos turėtų sugyventi tarpusavyje, o jų stūmimas į konfliktą yra tiesioginis stūmimas į problemas", – argumentavo J.Žilinskas.

Prieštaraus esminiams principams

Teisininkas taip pat pabrėžė galimą pataisų neatitiktį ES pagrindiniams principams.

"Mano supratimu, pirmiausia tos pataisos susikirs su aktu dėl narystės ES, su mūsų konstitucijos sudėtine dalimi. Bet tai jau yra Konstitucinio Teismo kompetencija. O tai, kad laisvas asmenų judėjimas yra vienas kertinių principų ir kad jeigu mes priimtume tokią savo Konstitucijos pataisą, turėtume problemų, yra gana akivaizdu. Tai būtų ES teisės pažeidimas", – dėstė ekspertas.

Jo nuomone, pirmiausia Lietuvai grėstų byla ES teisingumo teisme. Kaip toliau viskas pakryptų, kol kas J.Žilinskas nedrįsta prognozuoti.

Kaip sprendimo būdą mokslininkas siūlo parengti įstatymus dėl saugiklių įsigyjant žemę sureguliavimo, remiantis kitų Europos valstybių praktika.

"Dėl 100 tūkst. parašų kito kelio kaip tik ir nėra. Čia jau būtinai reikia referendumo, kuris galėtų pakeisti šitą ribą. Kita vertus, tą problemą taip pat galima išspręsti kitaip. Dabar Referendumo įstatymas numato, kad parašams surinkti yra skirti tik trys mėnesiai. Pratęsus tą terminą įstatymiškai, problema išsisprendžia. Jeigu klausimas tikrai svarbus, žmonės reaguos", – sakė J.Žilinskas. Pratęsus parašų rinkimo terminą, Konstitucijos keisti nereikėtų.