Ar rusų šnipai be nutekintų duomenų nesužinotų, kur gyvena Nausėda?

– Visi laukia socialdemokratų tarybos posėdžio. Įsivaizduoja, kad kažkas gali nutikti netikėto. Jūs laukiate ar jums tas pats?

– Negali būti tas pats, kai kalbame apie valdančiąją koaliciją ir valstybės ateitį. Tikimės kažkokių atsakingų sprendimų. Scenarijų gali būti įvairių. Gali būti ir permainų. Turime įdomių ženklų. Gali būti socdemų sprendimas keisti koalicijos partnerius, galbūt pašalinti iš koalicijos „Nemuno aušrą“ ir pradėti naujas derybas.

– Ar matote, į ką būtų galima keisti „Nemuno aušrą“?

– Tikrai ne į konservatorius. Pats realistiškiausias variantas – pokalbiai su demokratais. Tačiau tai nebus rokiruotė. Bus naujos derybos dėl naujos valdančiosios koalicijos. Visos pozicijos, kurios yra Vyriausybėje, Seime, jau yra derybų objektas. Matyt, yra klaustukas, ar visi nori eiti į derybas. Jei derybos įvyks, atsiranda daug galimybių.

– Ar ta sumaištis pasiteisintų? Ar šalies valdymas būtų geresnis?

– Labai priklausytų, ar Mindaugas Sinkevičius ryžtųsi eiti į ministro pirmininko poziciją. Labai tikėtina, kad ne. Kažkokio didelio kokybinio pokyčio valstybės valdyme aš nesitikiu.

– Ar manote, kad M. Sinkevičiui gali pritrūkti ryžto?

– Nėra labai aiškių įrodymų, kad tas ryžtas egzistuoja. Jis, kaip partijos pirmininkas, jau turėjo aiškiai pasakyti, kaip jis save mato dabartinėje politinėje sistemoje ir prisiimti atsakomybę. Pas mus yra fenomenali situacija. Aurelijus Veryga vadovauja partijai iš Europos Parlamento, mus moko gyventi iš Briuselio, pats neprisiimdamas jokios atsakomybės, nors yra valdančiosios koalicijos dalis. Labai abejoju, ar Virginijus Sinkevičius, jei susiderėtų, eitų į Vyriausybę, nes labai šilta kėdė yra Europos Parlamente. Turime tokių situacijų, kai partijų pirmininkai stovi po medžiu ir laukia, kas čia bus. Tai nėra teisinga politinės sistemos atžvilgiu.

– Ar manote, kad Kęstutis Budrys bus pakeistas?

– Manau, kad K. Budrio ateitis priklauso ne nuo sprendimo dėl jo asmeniškai, bet dėl pokyčių pačioje koalicijoje. Jeigu M. Sinkevičius ryžtųsi eiti į užsienio reikalų ministro poziciją, kas teoriškai įmanoma, aš nematau jokių argumentų, kodėl prezidentui būtų sunku atmesti. Jei K. Budrį bandytų keisti, labai svarbu būtų sutarti su prezidentu dėl kažkokio kito jam palankesnio kandidato. Labiausiai tikėtinas scenarijus, kad vyksta derybos dėl naujos koalicijos be „Nemuno aušros“, kalbantis su demokratų partija „Vardan Lietuvos“.

– „Nemuno aušros“ atsiradimas opozicijoje nesilpnintų opozicijos? Kažin, ar Remigijus Žemaitaitis labai derintų veiksmus su konservatoriais?

– Būtume opozicijoje, bet nebūtume kartu. Šiuo atveju svarbu galvoti apie valstybę ir kaip mes, kaip valstybė, veikiame. „Nemuno aušros“ patraukimas iš valdančiosios koalicijos būtų sveikas Lietuvos politinei sistemai.

– Užsiminėte apie Registrų centro skandalą, apie tai, kad renkate parašus. Ką norite išsiaiškinti?

– Pavadinau iniciatyvą dėl komisijos Melo dekonstrukcijos komisija. Turime išsiaiškinti, kodėl visuomenei buvo meluojama ir kas už to stovi. Ar buvo priimtas politinis sprendimas neinformuoti visuomenės dėl duomenų vagsytės. Kita vertus, yra daug kitų neatsakytų klausimų. Aišku, mes nedubliuosime teisėsauginio, teisinio tyrimo. Tačiau turime rasti atsakymus. Mes aiškiai sakome, kad, jei nebus gautas mandatas komisijai, mes tikrai inicijuosime interpeliaciją ministrams arba gal net ir ministrei pirmininkei, visai Vyriausybei. Kai kandidatų į interpeliaciją yra trys ar keturi, tai yra jau kolektyvinė visos Vyriausybės atsakomybė, o jai vadovauja Inga Ruginienė.

– Anksčiau jūs įžvelgėte priešiškų valstybių slaptųjų tarnybų arba specialiųjų tarnybų galimas sąsajas su šiuo skandalu. Ar ir dabar jums taip atrodo? Ar, vis dėlto, čia galbūt paprastesnė situacija?

– Tikrai taip atrodo. Ši sritis yra teisėsauginio tyrimo reikalas, mes jau aiškinsimės politinę atsakomybę tų žmonių, kurie nepadarė to, ką turėjo padaryti. Deja, ta mano aversija yra dar labiau realistiškesnė ir manau, kad tai yra pagrindinė versija, kas tai padarė.

– Kaip šie duomenys galėtų būti panaudojami? Slaptosios tarnybos daugelį duomenų ir be tokio nutekinimo galėtų gauti.

– Jie išsiprofiliuoja duomenis. Jie susirenka daug daugiau duomenų ir sukuria tam tikrą paveikslą. Su tais duomenimis galima daryti daug ką. Pavyzdžiui, susidėti į savo duomenų bazes ir blogojo scenarijaus atveju tu jau turi taikinių sąrašą. Tai vyksta kiekvienoje prieškonfliktinėje fazėje. Tai labai svarbi informacija priešiškų valstybių tarnyboms. Gali prasidėti ir kažkoks psichologinis spaudimas. Priešiškų šalių tarnybos turi savo juoduosius puslapius, kurie įdeda pavardes, kažkokius asmeninius duomenis ir bando grasinti. Be to, kažkokie duomenys gali būti atiduoti sukčiams. Svarbesni duomenys gali būti pasilikti sau. Taktikos gali būti įvairios.

– Amerikiečių rotacinės pajėgos kol kas nepasipildo pilna apimtimi. Amerikiečiai siūlo dislokuoti branduolinį ginklą Lietuvoje. Ar amerikiečių galimas pasitraukimas iš Lietuvos yra diplomatijos fiasko? Ką apie branduolinį ginklą turėtume šiandien svarstyti?

– Dabar mums reikia išlaukti kokias dvi–tris savaites ir turėsime aiškų vaizdą, kaip toliau amerikiečiai dalyvaus atgrasymo procesuose mūsų valstybėje. Labai tikėtina, kad jie liks, kad tam tikra rotacija bus, gal mažesniu mastu. Amerikiečiai svarbūs atgrasymo prasme. Dabar geriau truputėlį luktelėti, kad Amerikos generolai sudėliotų vaizdą. Jie žino mūsų poreikius. Tikimės gerų žinių. Dėl branduolinio ginklo. Kalbame daugiau ne apie dislokavimą, o apie bendrai dalyvavimą branduoliniame skėtyje. Branduolinis atgrasymas yra atgrasymo karalienė. Šaltasis karas nevirto karštuoju, kadangi abi pusės turėjo branduolinį ginklą. Mums būti po skėčiu yra labai svarbu. Dėl mūsų Konstitucijos apribojimų mes trukdome regioniniams gynybos planams branduolinio atgrasymo srityje.

– Kiek pinigų grynaisiais laikote?

– Turbūt dabar kokius 500 eurų.

– Esate nepasiruošęs karui?

– Esu prisidėjęs prie to, kad turėtume leidinį apie pasiruošimą karo padėčiai. Ten rekomendacija yra 3 tūkst. eurų. Gal reikės pasiekti tą rekomendaciją.

– Ar kelia jums klausimų, kas laiko 400 tūkst. eurų grynaisiais?

– Taip, kelia. Rizikos yra akivaizdžios.

Visas reportažas – „Žinių radijo“ vaizdo įraše: