Jungtinių Valstijų bendrovės pasiryžusios ne tik pasidalyti patirtimi, bet ir investuoti į energetinius projektus Lietuvoje, o mūsų šalies pirmininkavimo ES prioritetai atitinka JAV interesus.

Apie tai ir grėsmes Vidurio bei Rytų Europai, kibernetinį saugumą, Sirijos ir Afganistano ateitį portalas diena.lt kalbėjosi su JAV valstybės sekretoriaus patarėjo pavaduotoju Europos ir Eurazijos klausimais Brentu R.Hartley.

– Kadangi turite daug patirties Vidurio ir Rytų Europos saugumo srityje, kaip įvertintumėte, ar šis regionas yra saugi vieta gyventi ir kokių saugumo iššūkių jam kyla?

– Baltijos regionas ir Vidurio Europa šiandien gerokai saugesni, nei prieš keletą dešimtmečių. Milžiniška pažanga padaryta integruojant regioną į euroatlantines institucijas. Šio regiono valstybės, įskaitant Lietuvą, šiandien jau nebėra tos, kurioms užtikrinamas saugumas, o tos, kurios užtikrina saugumą. Jos žiūri toliau savo sienų, kartu su sąjungininkais dirba Afganistane ir kituose regionuose, dirba ES, užtikrindamos ekonominę plėtrą ir klestėjimą, dalyvauja sprendžiant kitus globalius klausimus, aktualius ES.

Ir nepaisant ekonominių problemų, kurias patiria ES ir Jungtinės Valstijos, toliau sėkmingai vyksta darbas užtikrinant saugumą regione bei pasaulyje.

– Šiandien susiduriame su naujo tipo grėsmėmis. Vieną jų – kibernetines atakas – neseniai patyrė Lietuva. Kiek rimtas yra šis pavojus ir ar mes pasirengę su juo kovoti?

– Kibernetinis saugumas jau seniai laikomas rimta problema. Prisimenu, dar 2006 m. per NATO viršūnių susitikimą Rygoje kalbėjome apie tai. Paskui buvo atakos prieš Estiją, prieš JAV ir kitas šalis, viena pastarųjų atakų surengta prieš Lietuvą. Tai rimtas saugumo iššūkis, su kuriuo susiduriame mes visi. Jungtinės Valstijos ėmėsi tam tikrų priemonių šiai problemai spręsti: įsteigtas atskiras kariuomenės dalinys, įtrauktos teisėsaugos institucijos, konkrečiai – Federalinis tyrimų biuras, priimta kibernetinio saugumo strategija. Taip pat dirbame su partneriais visame pasaulyje, stengdamiesi tobulinti standartus kovai su kibernetinio saugumo iššūkiais ir gynybos priemones.

Bet taip pat turime nepamiršti ir kitos monetos pusės: prieigos prie interneto. Turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp priemonių kovai su kibernetinėmis grėsmėmis ir tuo pat metu privalome nepamiršti, jog šiame skaitmeniniame amžiuje internetas, socialiniai tinklai ir išraiškos priemonės turi būti apsaugotos.

Kitaip tariant, apsaugodami savo sistemas privalome užtikrinti prieigą prie daugialypės terpės ir jos atvirumą, kad žmonės galėtų reikštis, naudotis žodžio laisve, virtualių susibūrimų laisve.

– Bet naujausios atakos rodo, kad mes kol kas neturime efektyvių priemonių kovoti su kibernetinėmis grėsmėmis?

– Taip, todėl toliau dirbame tiek savo šalyje, tiek su užsienio partneriais dvišaliu pagrindu ir per institucijas, tokias kaip NATO, stengdamiesi tobulinti šias priemones. Kai kurios valstybės šiuo atžvilgiu yra pasiekusios daugiau, skiria daugiau laiko ir išteklių, reorganizavo savo vyriausybes, kad galėtų efektyviai kovoti su kibernetinėmis atakomis ir kitais iššūkiais.

Lietuva kartu su Jungtinėmis Valstijomis, NATO ir ES partneriais turi daug išteklių ir gali pasikliauti draugiškomis šalimis užtikrindama kibernetinį saugumą.

– Ar yra sėkmingų pavyzdžių, kai kibernetinių atakų organizatoriai buvo nustatyti ir nubausti?

– Nustatyti kaltininkus gali būti labai sunku, nes jie keliauja per skirtingus klodus. Jungtinės Valstijos buvo nustačiusios Kinijos organizaciją, kuri vykdė atakas ir infiltravosi į JAV sistemas, ir mes kalbėjomės su Kinija apie tai. Bet, pasikartosiu, nustatyti organizatorius būna labai sunku, ir tai yra pagrindinis klausimas kuriant efektyvias priemones kibernetiniam saugumui užtikrinti.

– Dar vienas Lietuvai opus saugumo klausimas – energetika. Kuo Jungtinės Valstijos gali padėti Lietuvai šioje srityje?

– Energetinis saugumas ir tiekėjų įvairovė yra Jungtinių Valstijų prioritetinis rūpestis, nors dėl skalūnų revoliucijos šiandien esame geresnės formos, nei buvome prieš keletą metų. Taip pat pripažįstame, kad daugeliui mūsų draugų ir partnerių reikia įvairių bei patikimų energijos šaltinių.

Kalbant apie Lietuvą ir Baltijos regioną, tęsiame dialogą ir bandome aiškintis, kokios yra galimybės. Šios diskusijos vyksta ir ES, svarstoma pastatyti regioninį suskystintųjų dujų terminalą. Lietuva žengė pirmuosius žingsnius tiriant skalūnų dujų išteklius, nusprendė statytis suskystintųjų dujų terminalą, svarsto nutiesti dujotiekį į Lenkiją – šie ir kiti projektai yra pozityvūs žingsniai.

Lietuvos ir kitų šalių vyriausybės turės nuspręsti, kaip sudėlioti prioritetus ir kaip juos įgyvendinti. Jungtinės Valstijos yra linkusios tikėti, jog kad ir koks būtų projektas, jis privalo būti perspektyvus ekonomiškai. Gali būti ir kitokių aplinkybių, jeigu tiekimo įsipareigojimai turi kritinę reikšmę. Vyriausybė gali imtis ko nors, kas turės papildomų išlaidų, bet vyriausybės arba grupės valstybių reikalas spręsti, ką jos nori daryti. O Jungtinės Valstijos gali pasiūlyti politinę ir moralinę paramą.

JAV energetikos bendrovės turi daug žinių ir patirties, jos gali padėti vykdant tam tikrus projektus.

– Ar jos yra pasiryžusios investuoti į energetinius projektus Lietuvoje?

– Taip.

– Kai Lietuva pasistatys suskystintųjų dujų terminalą, ar ji gali tikėtis importuoti skalūnų dujas iš Jungtinių Valstijų?

– Skalūnų dujų eksportas yra diskusijų klausimas Jungtinėse Valstijose. Neseniai buvo išduota antra licencija bendrovei eksportuoti dujas. Nesu energetikos politikos ekspertas, bet, kaip suprantu, bendrovė, gavusi licenciją, gali sudaryti bet kokias sutartis, kurios jai atrodo ekonomiškai naudingos.

Taigi dvi eksporto licencijos jau išduotos, dar dėl kelių Energetikos departamentas šiuo metu svarsto. Nesu girdėjęs apie specifinius geografinius reikalavimus, kur galima eksportuoti tas dujas, todėl neatmetu galimybės, kad jos galėtų keliauti ir į Lietuvą. Bet tai priklausys nuo ekonominių susitarimų.

– Rusijos formuojama Eurazijos sąjunga ateityje galėtų tapti nauju geopolitiniu žaidėju. Kaip tai gali atsiliepti Rytų ir Vidurio Europos saugumui?

– Nesu tikras, ar galima įžvelgti tiesioginį ryšį tarp įsteigtos Muitų sąjungos ir Rytų bei Vidurio Europos saugumo. Valstybės turės pačios spręsti, ar jos nori dalyvauti šioje sąjungoje. Jungtinės Valstijos mano, kad orientacija į Vakarus turi aiškių pranašumų. ES per Rytų partnerystę stiprina ryšius su tokiomis valstybėmis, kaip Ukraina ir Moldova, taip pat su Kaukazo regionu. JAV remia šias pastangas.

Mes stengiamės gerinti santykius su Rusija, kurie gana komplikuoti. Yra sričių, kuriose sėkmingai dirbame kartu, – tai Irano ir Šiaurės Korėjos klausimai, taip pat klausimai, susiję su Afganistanu, įskaitant Šiaurinį aprūpinimo kelią. Neseniai per Arkties tarybos susitikimą Švedijoje taip pat sėkmingai dirbome su rusais spręsdami šio regiono klausimus.

Kitos sritys labiau komplikuotos. Jungtinėms Valstijoms susirūpinimą sukėlė Rusijos priimti įstatymai, kurie riboja nevyriausybinių organizacijų veiklą. Turime nesutarimų dėl to, kaip buvo tvarkoma Sergejaus Magnickio (2009 m. Maskvos kalėjime mirusio teisininko – red. past.) byla, ir Kongresas gana aiškiai dėl to pasisakė. Mūsų pozicijos taip pat nesutapo Sirijos klausimu. Valstybės sekretorius Johnas Kerry ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas aktyviai dėl to diskutavo, ir mes tikimės, kad Antrosios Ženevos konferencijos perspektyvos atneš vaisių bei pradės naują politinį procesą, padėsiantį išspręsti šią tragišką situaciją.

Rusija yra tarptautinės bendruomenės narė, su kuria turime bendradarbiauti. Ir mes stengiamės tai daryti taip: paliekame atviras duris santykiams gerinti, bet kartu giname savo interesus bei vertybes.

– Užsiminėte apie Siriją – kokių padarinių gali sulaukti Europa, jeigu konflikto šioje šalyje nepavyks greitai išspręsti ir jis užsitęs dar metus ar ilgesnį laiką?

– Bet koks nestabilumas gretimoje erdvėje valstybėms kelia susirūpinimą. Vienas padarinių – tai pabėgėlių srautas. Sirijos atveju taip pat baiminamasi, kad į Europą ir kitus pasaulio kraštus gali patekti ekstremistų, gerai mokančių elgtis su ginklais ir sprogmenimis. Didelių išteklių reikalauja humanitarinė pagalba, o konfliktui pasibaigus tarptautinei bendruomenei papildomai kainuos ir Sirijos atkūrimas, kai ji atgims vienu ar kitu būdu. Ypač didelį susirūpinimą kelia cheminio ginklo atsargos Sirijoje, ir mes nežinome, kaip šis konfliktas rutuliosis toliau ir ar cheminio ginklo pavojus taps dar rimtesnis.

Taigi, kuo greičiau šis konfliktas bus užbaigtas, žmonės nustos būti žudomi ir bus atkurtas stabilumas, tuo bus geriau visoms suinteresuotomis šalims, taip pat ir Europai.

– Vakarai nemato Sirijos ateities su Basharu al Assadu?

– Taip, Jungtinių Valstijų nuomone, B.al Assadas turi išeiti, nes tik tokiu atveju bus įmanomas politinis sprendimas.

– Kokių lūkesčių turi Jungtinės Valstijos dėl Lietuvos pirmininkavimo ES?

– Mes sveikiname Lietuvą prisiimant šią atsakomybę. Sėkmingai dirbome su Lietuva, kai ji pirmininkavo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai bei Demokratijų bendrijai.

Manome, kad Lietuvos nustatyti pirmininkavimo prioritetai – Rytų partnerystė, energetinis saugumas, Baltijos regioninis planas ir ES sienų saugumas – yra svarbūs. Jau esame šiek tiek kalbėję apie Ukrainą bei Rytų partnerystę, energetinį saugumą ir tikimės, kad Lietuva lygiai taip pat rimtai bei atsargiai atliks savo pareigą, kaip per ankstesnius pirmininkavimus. Linkime jai sėkmės ir, nebūdami ES nariai, padėsime siekti jos tikslų, kuo galėsime.

– Artėja diena, kai užsienio karinės pajėgos turės palikti Afganistaną. Koks vėliau bus NATO sąjungininkų vaidmuo šioje šalyje?

– Tikimės, kad po to, kai kitų metų pabaigoje bus užbaigtas atsakomybės už saugumą perdavimas afganistaniečiams, NATO Afganistane imsis treniravimo, patarimų ir pagalbos misijos. Dėl jos koncepcijos NATO būstinėje šiuo metu vyksta diskusijos. JAV ne tik žada daug prisidėti prie šios misijos, bet taip pat planuoja nacionalinę labai kryptingą antiteroristinę misiją Afganistane. Šiuo metu deramės su afganistaniečiais dėl dvišalio saugumo susitarimo, kuris apibrėš JAV vaidmenį Afganistane po 2014 m.

Tad jeigu kam nors atrodo, kad 2014-ųjų pabaigoje tarptautinė bendruomenė paliks Afganistaną, tai nėra tikslu. Išmokome kai kurias pamokas iš ankstesnio konflikto Afganistane, kai jis buvo paliktas likimo valiai ir dėl to ten įsitvirtino Talibanas bei „Al Qaeda“. Neketiname kartoti šios klaidos.

– Kai apibūdintumėte šiandienę padėtį Afganistane? Ji geresnė ar blogesnė, nei tikėjosi sąjungininkai?

– Afganistanas atsigauna po 30-ies metų karo: iš pradžių įvyko sovietų invazija, paskui buvo pilietinis karas, po Rugsėjo 11-osios – dabartinis konfliktas. Milijonai afganistaniečių pabėgėlių tebėra už šalies ribų. Tarptautinė bendruomenė, taip pat Jungtinės Valstijos ir Lietuva, įdėjo daug pastangų atkurti stabilumą šioje šalyje, atgaivinti jos ekonomiką. Bet Afganistano dar laukia ilgas kelias.

Nuo 2007 iki 2008 m. man teko garbė dirbti JAV ambasadoje Kabule. Jau tuomet mane nustebino ekonominis aktyvumas, kaip tarptautinė bendruomenė tiesė kelius ir kūrė kitas paslaugas, vis daugiau vaikų ėjo į mokyklą, vis daugiau žmonių gaudavo medicinos paslaugas, palei kelius kūrėsi vis daugiau verslo įmonių. Afganistanas padarė gerą pradžią, bet jo dar laukia ilgas kelias, jis turi perimti atsakomybę už savo saugumą. Švietimas ir investicijos, tarptautinė parama atkuriant ekonomiką – visa tai padeda Afganistanui atsitiesti ir pačiam pasirūpinti savimi.

Vizitinė kortelė

JAV istorijos ir tarptautinių santykių bakalauro bei strateginių studijų magistro laipsnį įgijęs B.R.Hartley diplomatinę tarnybą pradėjo 1981 m.

Dirbdamas Europos šalyse įgijo daug patirties Senojo žemyno saugumo srityje.

Nuo pernai spalio eina JAV valstybės sekretoriaus patarėjo pavaduotojo Europos ir Eurazijos klausimais pareigas.

Jis kuruoja JAV dvišalius santykius su Šiaurės, Baltijos šalimis ir Vidurio Europos valstybėmis.