Paskutinė britų diena ES: kas keisis JK gyvenantiems lietuviams?

"Kad šis penktadienis būtų ilgesnis", – juokais sako Jungtinės Karalystės (JK) lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė. Rytoj JK gyvenantys mūsų tautiečiai pabus nebe ES.

Princas Harry svarbiau?

Vis dėlto klysta tie, kurie mano, kad paskutinėmis dienomis  ES gerdami savo mėgstamą stiprią arbatą ar važiuodami dviaukščiais ryškiai raudonais autobusais britai diskutuoja apie gyvenimą prieš "Brexit" ir po jo. Per tuos pusketvirtų metų, arba 1 317 dienų, nuo 2016-ųjų birželio 23 d. referendumo žmones labai išvargino užsitęsęs skyrybų procesas – valdžios kaita, ne vieni priešlaikiniai rinkimai, trečia išstojimo data.

Tad, pasakoja D.Asanavičiūtė, kai gruodį vykusiuose priešlaikiniuose parlamento rinkimuose už išstojimą kovojantys konservatoriai užsitikrino daugumą, visi nurimo, nes tapo aišku, kad šįsyk britai tikrai paliks ES.

"Net žiniasklaida apie "Brexit" daug neberašo – šią temą nustelbė žinia, kad princas Harry ir jo žmona atsisako karališkųjų pareigų, o iš Kinijos plinta koronavirusas. Žiniasklaidos, o kartu ir visuomenės, dėmesį prikaustė kitos temos", – pastebi D.Asanavičiūtė.

Ji priduria, kad net jei diskutuojama apie "Brexit", tai neretai dėl 50 pensų monetos, skirtos JK pasitraukti iš ES. Išstojimo priešininkai piktinasi tokia progine moneta ir užrašu ant jos, sako tikrai jos nenaudosiantys. Ant monetų nutarta iškaldinti užrašą "Taika, klestėjimas ir draugystė su visomis tautomis" ir išstojimo datą. Tik kad toji data vis keitėsi: buvo 2019 m. kovo 29-oji, paskui – spalio 31-oji, dabar pagaliau 2020-ųjų sausio 31-oji. Tad dalį jau nukaldintų monetų teko išlydyti.

Net žiniasklaida apie "Brexit" daug neberašo – šią temą nustelbė žinia, kad princas Harry ir jo žmona atsisako karališkųjų pareigų, o iš Kinijos plinta koronavirusas.

Nuolatinio gyventojo statusas

Nors vasario 1-ąją britai pabus gyvendami nebe ES, kažkokių didelių permainų jų gyvenime nutikti kol kas neturėtų. Bet tai nereiškia, kad to nebus po vienuolikos mėnesių – nuo 2021-ųjų sausio. Dabar vyksiančiu pereinamuoju laikotarpiu derybose bus sprendžiami klausimai dėl laisvo žmonių judėjimo, muitų, įvairių kitų dalykų.

Kol kas nesikeis ir Britanijoje gyvenančių ES piliečių kasdienybė: pagal ES ir JK pasirašytą susitarimą jie išsaugos ligi šiol turėtas teises. O tokių, JK statistikos biuro duomenimis, čia net 2,9 mln., maždaug 4,6 proc. visų gyventojų. Tarp jų – apie 207 tūkst. lietuvių.

Pasak D.Asanavičiūtės, kol kas viskas daugmaž aišku: reikia kreiptis dėl nuolatinio gyventojo statuso suteikimo ir tai jau iki pernai metų pabaigos padarė beveik 140 tūkst. Lietuvos piliečių. Jei JK Vidaus reikalų ministerija statusą patvirtina, tokiam žmogui prieinamos visos viešosios paslaugos, jo gyvenimas, bent jau artimiausiu metu, nesikeis – jis galės toliau ramiai dirbti, mokėti mokesčius, naudotis sveikatos paslaugomis, gauti pensiją ar pašalpas. Tie, kurie gyvena JK trumpiau nei penkerius metus, turi kreiptis dėl preliminaraus nuolatinio gyventojo statuso, o sukakus penkeriems metams, galės prašyti jau nuolatinio gyventojo statuso.

Kiti gal sieks tapti šios šalies piliečiais. Tokių kasmet daugėja: 2018 m. į JK Vidaus reikalų ministeriją kreipėsi per 700 Lietuvos piliečių, norinčių gauti JK pasą, anksčiau kreipdavosi 250–300.

"Tai nėra masinis reiškinys, bet tendencija akivaizdi – tokių asmenų daugėja. Žinoma, užsienyje gyvenančius lietuvius labai nuliūdino, kad pernai referendumas nesuteikė galimybės išsaugoti Lietuvos pilietybę, jei įgyji ir kitos valstybės pasą", – pabrėžia D.Asanavičiūtė.

Tad neatmestina, kad dar daugiau lietuvių iškeis lietuvišką pasą į britišką. Bet, pasak JK lietuvių bendruomenės pirmininkės, dauguma kol kas laukia, ar bus skirtumų, jei gyvendamas JK nebūsi jos pilietis.

Kokia bus JK migracijos politika nuo 2021 m., kol kas neaišku, bet politikai ne kartą yra pakartoję, kad tikrai nebus kaip dabar. Prieš kelias dienas premjeras Borisas Johnsonas pareiškė, kad talentams, mokslininkams, aukštą pridėtinę vertę kuriantiems darbuotojams durys į JK bus plačiai atvertos, palengvinti visi imigracijos procesai. "Labai aiškiai pasakyta, ko šalis laukia – žmonių, kurie reikalingi ekonomikos, mokslo pažangai", – sako D.Asanavičiūtė.

Antra vertus, jau dabar britai juodadarbiais nebedirba – tam užtenka imigrantų. Verslas taip pat neišsiverstų vien esama darbo jėga. Tad "Brexit" neabejotinai pakeis migrantų srautus, tačiau visiškai jų neužtvenks.

Dalia Asanavičiūtė. Feisbuko asmeninio profilio nuotr.

Paaiškės vėliau

"Dabar nebėra panikos, išvarys mus iš čia ar neišvarys, kaip kad buvo iš karto po referendumo. Tokiam klausimui nėra pagrindo. Bet antroje šių metų pusėje vėl stiprės nerimas, kas bus pasibaigus pereinamajam laikotarpiui. Net kreipiantis į valdžios institucijas atsakymo į kokį nors konkretų klausimą, atsakymas vienas – vyksta derybos, tik žinome, kaip bus artimuoju laikotarpiu", – pasakoja D.Asanavičiūtė.

Po referendumo Britanijoje verslaujantys lietuviai buvo užsimoję perkelti savo verslus į Norvegiją ar Ispaniją. Bet, pasak D.Asanavičiūtės, panika praėjo, o dabar laukiama derybų sprendimų, kokia bus muitų prekėms ir paslaugoms politika, ar bus kokie papildomi mokesčiai, kvotos produktams iš ES.

Gali būti sunkiau smulkiesiems verslininkams. Britanijoje yra nemažai lietuviško maisto parduotuvėlių, kuriose šiek tiek brangiau nei dideliuose prekybos centruose, tad, jei sąlygos blogės, dėl nekonkurencingos kainos išsilaikyti taps dar sunkiau.

D.Asanavičiūtė džiaugiasi, kad Lietuvoje planuojama steigti Lietuvos–JK forumą, į kurį jungiasi ir politikai, ir verslo atstovai tiek iš Lietuvos, tiek ir iš JK, taip pat JK ambasada Lietuvoje. Rengiama konferencija, kokios verslo sąlygos gali būti nuo 2021 m., kokius žingsnius gali daryti Lietuva, kad palengvintų ES šalių ir Britanijos tolesnį bendradarbiavimą.

Nors vis dar naudojamas "Brexit" išpopuliarintas šūkis – nevietiniai, eikite lauk, išpuolių pasitaiko tik pavienių.

Kainos gręžiasi į Lietuvą

Vis dėlto, nors "Brexit" Britanijoje gyvenantiems lietuviams buvo sukėlęs baimių dėl ateities, prognozės, kad jie masiškai grįš į tėvynę ar kelsis į Norvegiją, Ispaniją, neišsipildė. Išsklaidyti nuogąstavimai, kad jie bus išvaryti ar bus pablogintos jų gyvenimo sąlygos, sumažėjo ksenofobinių išpuolių.

"Nors vis dar naudojamas "Brexit" išpopuliarintas šūkis – nevietiniai, eikite lauk, išpuolių pasitaiko tik pavienių. Žinoma, daug kas priklauso nuo aplinkos, kurioje dirbi, kokiame rajone gyveni. Bet britai – tikrai labai tolerantiška tauta. To įrodymas – čia gyvena labai daug skirtingų tautų, religijų, kalbų žmonės ir tolerancija išlaikoma. O lietuviai – iš Europos, mūsų mentalitetas panašus", – sako JK lietuvių bendruomenės pirmininkė.

Ji pastebi, kad nors prognozės dėl masinio lietuvių grįžimo neišsipildė, vis dėlto vis daugiau jų apie tai svarsto, jau grįžo ar migruoja tarp dviejų šalių. Ji prisimena, kad prieš šešerius metus, kai čia atvažiavo, apie grįžimą į Lietuvą apskritai mažai kas kalbėjo – daugelis matė ateitį sau ir savo vaikams Britanijoje.

Tiesa, grįžimo priežastimi dažniau nurodomas ne "Brexit", o brangstantis gyvenimas JK. Tačiau, atkreipia dėmesį D.Asanavičiūtė, tai susiję dalykai, nes be "Brexit" ekonominis stabilumas juk būtų didesnis. Dabar viskas brangsta, nemaža infliacija, svaro kursas nuolat svyruoja, jis nebe toks, koks buvo prieš ketverius metus. Maisto, paslaugų brangimas veikia kasdienį gyvenimą. Jei šeimai nepavyko įsigyti būsto, tai dabar nelabai lengva padaryti, nes jo kainos pakilusios.

Tačiau apie grįžimą skatina galvoti ir kitos priežastys: artimųjų ilgesys, noras, kad vaikai gautų lietuvišką išsilavinimą, gerai išmoktų lietuvių kalbą, išsaugotų lietuviškas tradicijas. Be to, Lietuvoje gerėja gyvenimo kokybė, auga atlyginimai.

Dar 2017-ųjų vasarį JK lietuvių bendruomenė surengė diskusiją "Sugrįžtanti Lietuva: utopija ar realybė", pakvietė ir Seimo narių, ir verslo, ir JK lietuvių organizacijų atstovų. "Sukėlėme nemažą šurmulį, patraukėme žiniasklaidos ir valdžios dėmesį, šalia sakymo, kad Lietuva laukia grįžtančiųjų, imtasi tam tikrų žingsnių, yra daugiau informacijos. Lietuva tikrai šiuo atžvilgiu pasikeitusi", – džiaugiasi Britanijoje gyvenanti lietuvė.

Kiek jai tenka bendrauti su grįžusiaisiais į Lietuvą ar skaityti socialiniuose tinkluose, daug kam pavyksta ir neblogai įsidarbinti, ir vaikų integracija vyksta sklandžiau. Jos manymu, Lietuvoje keičiasi ir požiūris į užsienio lietuvius – tam matyt turėjo įtakos, kad ir užsienio lietuviai kiek gali padeda Lietuvai – savo kvalifikacija, patirtimi, išsilavinimu, pinigais – teikia nemažai labdaros.

D.Asanavičiūtė sakosi pati tikrai neketinanti atsisakyti Lietuvos pilietybės. "Man tai ne tik mano identiteto, bet ir emocijų, širdies dalis. O ilgainiui rengiuosi grįžti į Lietuvą", – žada JK lietuvių bendruomenės pirmininkė.

Jeigu referendumas vyktų šiandien

2016-aisiais referendume už išstojimą iš ES balsavo tik kiek daugiau nei pusė britų – 51,89 proc. Kaip išsidėstytų balsai, jei referendumas vyktų šiandien?

"Sunku pasakyti. Iki neeilinių parlamento rinkimų pernai gruodį apklausos rodė, kad, jei vyktų antras referendumas, balsuojančiųjų už pasilikimą ES būtų keliais procentais daugiau nei prieš. Bet patys rinkimai ir kovojančių už išstojimą iš ES konservatorių laimėta dauguma rodo, kad, matyt, žmonės nebematė kito kelio – tik pabaigti "Brexit" ir lipti iš politinės krizės", – mano D.Asanavičiūtė.

Tad šeštadienį britai ir JK gyvenantys ES piliečiai pabus jau nebe ES. Pirmą kartą istorijoje iš ES pasitrauks jos narė ir dar viena didžiausių ir turtingiausių. Teisybės dėlei, per visą savo narystę britai išlaikė savo "atskirąją nuomonę" – neįsivedė euro, nepriklausė Šengeno erdvei. Laikas parodys, kas dėl šių skyrybų daugiau praras – JK ar ES, bet neabejojama – praradimų patirs abi pusės.

"Įdomiais laikais gyvename. Lietuvoje išgyvenome istorinį momentą, kai stojome į ES, o dabar Britanijos lietuviai išgyvens, kai šalis, kurioje jie gyvena, išstoja iš ES. Man asmeniškai tai liūdnas momentas ir liūdnas bus vasario 1-osios rytas", – sako JK lietuvių bendruomenės pirmininkė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Tjk

Tjk portretas
Respect britams

Žmogelis

Žmogelis portretas
Dabar visokio plauko parazitai galės tipo "paaiškinti-jūs turite mus išlaikyti".Turint omenyje atsibasčiusius iš svetur.

Aha

Aha portretas
Sakyciau britus reiktu pasveikinti su nepriklausomybes diena. Gale dabar apsisluoti biski nuo visokio plauko perejunu ir nachliebnyku....
VISI KOMENTARAI 11
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių