Į Ispaniją emigravęs T. Margys: tik negalvokite, kad čia viskas paprasta

  • Teksto dydis:

„Lietuvoje buvome normalūs žmonės, o Ispanijoje – niekas“, – emigracijos pradžią prisimena Tomas Margys, šiuo metu savo gyvenimą kuriantis šalyje, kuri daugeliui pirmiausia asocijuojasi su atsipalaidavimu ir atostogomis.

Šilta Viduržemio jūra, paplūdimiai, skanus maistas, daug lėtesnis nei šiauriečių gyvenimo ritmas: rytas prasideda ilgais pusryčiais kavinėje, per pietus – siesta, o vakare vėl restoranai, kur vietiniai laiką leidžia besišnekučiuodami iki išnaktų. Žinoma, ne per pandemiją – dabar Ispanijoje, kaip ir pas mus – karantinas.

Ispanija – atostogų simbolis. Deja, ne visiems. Kai kurie lietuviai šioje šalyje dirba taip sunkiai, kad nemato nieko: nei jūros, nei paplūdimių, o į restoranus vaikščioti nėra laiko. Mūsų tautiečiams, kurie į Ispaniją atvyko ne dėl saulės, o dėl pinigų, ramus dienos ritmas nebūdingas.

Apie gyvenimą Ispanijoje LRT televizijos laidoje „(Ne)emigrantai“ pasakoja verslininkas Tomas Margys, šiuo metu besiverčiantis automobilių nuoma turistams.

Tačiau kelias iki nuosavo verslo nebuvo lengvas – prireikė laiko ir energijos. O energijos nebuvo iš kur gauti, nes nebuvo, ko valgyti. „Dirbau Lietuvoje, o dabar jau buvusi žmona dirbo Vokietijoje. Ji grįžo 3 mėn. atostogų į Lietuvą, tada ir nusprendėme, kad reikia gyventi kartu vienoje vietoje. Žmona nenorėjo gyventi Lietuvoje, o aš nenorėjau Vokietijoje. Nusprendėme atvykti į Ispaniją, nes gavome darbo pasiūlymą“, – apie sprendimą išvykti pasakoja Tomas.

Jauna pora surizikavo, tačiau svajonės ir realybė stipriai skyrėsi. „Lietuvoje buvome normalūs žmonės, o Ispanijoje – niekas“, – emigracijos pradžią prisimena Tomas.

Jiems buvo žadamas patogus gyvenimas, bet tai ir liko tik pažadai. „Sakė, kad gyvensime buvusiame viešbutyje, mokėsime 5 eurus už dieną, bet ten buvo tokios sąlygos, kad net baisu prisiminti. Miegojome mažame kambarėlyje šešiese“, – pasakoja Tomas. Neapsikentę sudėtingų gyvenimo sąlygų, tuometiniai sutuoktiniai nakvynei rinkosi automobilį.

Pamatėme, kad iš parduotuvės išmetamas maistas, kurio galiojimas baigiasi. Mes paprašėme to maisto ir taip maitinomės kurį laiką.

„Prisiatostogavom“, – juokais, bet ir rimtai sako Tomas. Atsivežtos santaupos ištirpo akimirksniu, o namai ir artimieji už 4 tūkst. km. Nei draugų, nei pažįstamų – Tomas su žmona turėjo tik drabužių, automobilį ir vienas kitą. Net kalbos nemokėjo, kas stipriai apsunkino darbo paieškas, nes Ispanijoje ir dabar angliškai susikalbėti pavyksta ne visur. Prie jūros, turistinėse vietose – didelių problemų nėra, bet nemokant vietinės kalbos įsidarbinti ne aptarnavimo srityje – nepavyks. O kai nėra nei pinigų, nei darbo – tenka prašyti išmaldos.

„Pamatėme, kad iš parduotuvės išmetamas maistas, kurio galiojimas baigiasi. Mes paprašėme to maisto ir taip maitinomės kurį laiką. Paskui pajutome, kad jau nebegalime daugiau: arba turim kažkokiu būdu grįžti į Lietuvą, arba skubiai ieškotis darbo“, – atvirauja Tomas.

Dabar Tomas gyvena miestelyje prie jūros Torevjecha, garsėjančiame dirbtiniais smėlio paplūdimiais, o lietuviai jį žino dėl pigaus nekilnojamojo turto. Butą čia galima įsigyti vos už 40 tūkst. eurų. Didelės prabangos tikėtis nereikėtų, bet užtat gyvenimas prie jūros. Tačiau čia atvažiavusiam Tomui ne jūra rūpėjo. Jis nusprendė pradėti verslą. Apie tai, kad Ispanijoje trūksta turizmo paslaugų rusų kalba, lietuviai sužinojo iš čia gyvenančių Rusijos piliečių. Išgirsti rusiškai kalbant Torevjechoje – nieko keisto, nes poilsiautojų iš didžiosios šalies tiesiog knibžda.

„Turistai pradėjo skųstis, kad išsinuomoja automobilį, o vėliau kyla problemų su tomis didžiosiomis firmomis. Pagalvojau, kodėl man nepabandžius. Vieną, kitą mašiną nusipirkau, iš pradžių pabandžiau, supratau, kad patinka man toks darbas“, – pasakoja Tomas. Gyvendamas Ispanijoje Tomas nusipirko 10 automobilių.

Nors darbo vietą lietuvis ir susikūrė, deja, santuoka emigracijos kliūčių ruožo neįveikė. Tomas su žmona išsiskyrė ir visą turtą pasidalijo. „Skyrybos įvyko prieš 3 metus. Po jų vėl pradėjau vėl viską naujo. Buvau grįžęs į Lietuvą. 4 mėnesius pabuvau Lietuvoje, dirbau, galvojau jau pasilikti, bet kažkaip  svetima man Lietuva, sunkokai sekėsi. Tuo labiau, kad ir tie lietūs į depresiją varo, labai niūru. Čia smagiau“, – atvirauja Tomas.

Dabar, kai pagaliau atsistojo ant kojų, Tomas iš Ispanijos vykti niekur neketina. Aišku, senatvėje planuoja grįžti į Lietuvą. Bet kol kas, kol dar galima užsidirbti, pasiliks prie Viduržemio jūros. „Tik negalvokite, kad čia viskas paprasta“, – sako emigrantas.

Dabar, kai siaučia virusas, naujų emigrantų iš Lietuvos Ispanijoje beveik nėra. Tačiau vis dar daug kas įsivaizduoja, jei šalyje yra palmė, ten jau gyvenimas lyg rojuje.

Laidą „(Ne)emigrantai“ žiūrėkite antradienį 19.30 val. per LRT televiziją.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Emugr.

Emugr. portretas
Visi rimti žmonės supranta, kad nėra paprasta ir darbas kitoje salyje, ir gyvenimas.Daug pastangų ir darbo reikia įdėti ,kad pasiektum ka nors geresnio.Svarbu susirasti darbą ir gyvenama vietą, visa kita savaime perpranti.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių