D. Pavalkis: egzaminas turi būti vienodas, klausimas – kada

Švietimo ir mokslo ministras „darbietis“ Dainius Pavalkis pasisako už vienodą lietuvių kalbos egzaminą lietuviškų ir tautinių mažumų mokyklų abiturientams, tačiau pabrėžia būtinybę užtikrinti vienodas sąlygas jam pasirengti.

Antradienį parlamente atsakydamas į Seimo narių klausimus jis taip pat pabrėžė nepritariantis Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderio Valdemaro Tomaševskio siūlymams atsisakyti suvienodinto egzamino ir grįžti prie senosios tvarkos, kai egzaminai buvo skirtingi.

„Diskutuodami apie tai, kokį egzaminą turi laikyti, aš esu linkęs likti prie nuomonės, kad turėtų būti laikomas bendras egzaminas, ir tik klausimas, ties kuria vieta, kokius žingsnius padarę, padėdami jiems mokytis lietuvių kalbą, turime aiškiai, vienareikšmiškai pareikalauti vienodo lietuvių kalbos egzamino, tiek pagal programą, tiek pagal vertinimo kriterijus“, - sakė D.Pavalkis.

Vėliu atsakydamas į žurnalistų klausimus ministras pripažino, kad tiek turinio, tiek vertinimo aspektu vienodo egzamino kitais metais tikrai nebus, o visiškai išlyginti skirtumus galima iki 2019 metų.

„Kitais metais tikrai nebus (visiškai vienodo egzamino - BNS), ir tą puikiausiai suprato ponas Gintaras Steponavičius, numatęs pereinamąjį laikotarpį vertinimo sistemoje iki 2019 metų“, - sakė ministras ir pabrėžė, kad būtent iki ankstesnio ministro numatytos datos ir būtų galima visiškai suvienodinti lietuvių kalbos patikrą lietuviškų ir tautinių mažumų mokyklų abiturientams.

„Kaip daryti, kad lietuvių kalbos egzaminas būtų vieningas ir pagal vertinimą, ir struktūrą? Mes turime sudaryti galimybes ir galbūt šiek tiek panaudoti spaudimą, kad tie vaikai būtų paruošti egzaminui. Mes turime numatyti aiškų periodą, per kurį baigiasi visos šitos diskusijos ir kada visi palengvinimai, programų, vertinimų keitimai baigiasi. Ir tas argumentas bent man - 800 valandų mokymosi skirtumas - daro įspūdį. Bet jei mes nieko nepadarysime įgalindami juos daugiau mokytis lietuvių kalbos, po metų ar dviejų vėl bus tas pats skirtumas“, - kalbėjo D.Pavalkis.

Ministro vertinimu, siekiant suvienodinti mokymosi valandų skirtumą, tautinių mažumų mokyklose lietuvių kalbai turės tekti daugiau valandų, arba kitas variantas - šiuo metu gimtąją kalba dėstomą pasaulio literatūrą pradėti mokyti lietuvių kalba.

„Vienintelis dalykas, ką turėtų priimti tautinių mažumų mokyklos - kad jų vaikai turės keliomis valandomis didesnį mokymosi krūvį, ir taip galėtumėm išlyginti valandų skaičių. Antras variantas yra, kai jie mokosi pasaulinę literatūrą lenkų kalba, galima sakyti, kad jie tai mokytųsi lietuvių kalba, automatiškai tos valandos lygintųsi“, - apie praktinius klausimo sprendimo būdus sakė D.Pavalkis.

„Iki šiol tos sąlygos nebuvo sudarytos pakankamos, vien pakeisti dviejų metų programą ir padidinti lietuvių kalbos valandų skaičių nėra sprendimas“, - apie dabartinę situaciją sakė D.Pavalkis.

Jo tvirtinimu, dėl lietuvių kalbos egzamino būtinas politinis sutarimas.

„Kaip padaryti, kad nebūtų triukšmo, nebūtų tautinių mažumų kreipimosi į Strasbūro teismą dėl nelygių galimybių, politinio susitarimo klausimas?“ - sakė Švietimo ir mokslo ministerijos vadovas.

Jo teigimu, dėl kitų metų lietuvių kalbos egzamino bus sprendžiama įvertinus šiemetinio egzamino rezultatus, šiuo klausimu Seime rugsėjį bus rengiami klausymai.

„Kaip daryti kitais metais - kaip ir kviečiau visus rugsėjo mėnesį diskutuoti, tai yra diskusijų objektas. Pastarieji V.Tomaševskio pasisakymai nėra tai, su kuo mes turėtume sutikti, bet diskusija reikalinga, reikia labai aiškiai įvardyti, kokius žingsnius mes darome, kokius sprendimus priimame, ir kada visa ši diskusija Lietuvoje turi baigtis. Mano noras yra toks, kad tą auksinį kompromisą tarp visų suinteresuotų šalių rastume“, - kalbėjo ministras.

LLRA lyderis V.Tomaševskis po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimo, kuriuo egzamino sąlygas tautinių mažumų mokyklų abiturientams palengvinęs ministro įsakymas pripažintas neteisėtu, situaciją siūlo spręsti iš viso atsisakant vienodo egzamino.

LVAT pripažino, kad lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino užduotys tautinių mažumų mokomąja kalba mokyklų abiturientams palengvintos nepagrįstai ir prieštarauja Konstitucijos straipsniui, įtvirtinančiam visų asmenų lygybės principą. Teismas pareiškė, kad mokiniai, kurie mokėsi mokyklose lietuvių dėstomąja kalba, buvo diskriminuoti, nes palengvinti egzamino rezultatai visiškai vienodai vertinami pretenduojant į valstybės finansuojamą vietą aukštojoje mokykloje.

Antradienį Seime aiškindamas, kodėl palengvino egzaminą tautinių mažumų mokyklų abiturientams, ministras sakė, jog jie lietuvių kalbos mokėsi 818 valandų mažiau nei lietuviškų mokyklų abiturientai.

LVAT švietimo ir mokslo ministro įsakymą dėl palengvinto lietuvių kalbos egzamino tautinių mažumų mokyklų abiturientams panaikino nuo šių metų rugsėjo.

D.Pavalkio įsakymą, kuriuo tautinių mažumų mokyklų abiturientams palengvintas lietuvių kalbos brandos egzaminas, apskundė opozicijai priklausantys parlamentarai.

Teismui apskųstas D.Pavalkio įsakymas tautinių mažumų mokyklų abiturientams privalomą žodžių skaičių lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino rašinyje sumažino nuo 500 iki 400. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos siūlymu taip pat buvo padidintas pasirenkamų autorių skaičius.

Teismas skundą išnagrinėjo abiturientams jau pasitikrinus valstybinės kalbos žinias. Vienintelį šiuo metu privalomą lietuvių kalbos egzaminą baigusieji mokyklas laikė birželio pradžioje.