Ar teisingą sprendimą priėmė demokratai, „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ diskutavo vaizdo tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas (toliau – S. M.) ir Klaipėdos universiteto politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili (toliau – G. B. T.).
– Kaip vertinate tokį politinį žingsnį?
– S. M.: Manau, netikslu teigti, kad apsisprendė partija, nes tokiu valdybos formatu ji negalėjo atstatydinti S. Skvernelio. Akivaizdu, kad vienintelė intriga buvo, ar jis pats nuspręs laikinai pasitraukti iš partijos pirmininko pareigų. Dar prieš posėdį esu sakęs, kad, mano žiniomis, taip neatsitiks.
Svarbu ir tai, kad beveik nekalbama apie pačią bylą. S. Skvernelis teigia, jog esminė aplinkybė pasikeitė, nes jis tapo specialiuoju liudytoju. Tai kelia klausimų.
Galime prisiminti kitų specialiųjų liudytojų istorijas, pavyzdžiui, buvusio susisiekimo ministro Eugenijaus Sabučio. Šis statusas paprastai baigiasi automatiškai, atlikus būtinus procesinius veiksmus. Kol kas jokio procesinio sprendimo nėra priimta, neaišku, kodėl buvo atliktos kratos ir koks viso to kontekstas – apie tai tik spėliojama.
Šiuo atveju S. Skvernelis nusprendė likti poste, o partija tam neprieštaravo. Tai šiek tiek primena situaciją, kurioje kadaise buvo ir pats S. Skvernelis, tačiau tai jau primiršta.
Pamenu, tuo metu dirbau jo patarėju Vyriausybėje. Buvo svarstoma, kas galėtų mesti iššūkį Ramūnui Karbauskiui, ir kalbėta, kad S. Skvernelio atėjimas į Valstiečių partijos pirmininko pareigas galėtų sustiprinti šią politinę jėgą.
Kas įvyko vėliau? R. Karbauskis nenorėjo atiduoti partijos, kilo skilimas, S. Skvernelis sukūrė savo partiją, o R. Karbauskis vos peržengė septynių procentų ribą. Dabar jis partiją perdavė Aurelijui Verygai.
Todėl kyla klausimas: ar tai nėra vieno žmogaus partija, kur tas žmogus laikomas nepakeičiamu? O jei taip, gali ateiti laikas, kai pačios partijos niekam nebereikės.
Dar vienas įdomus momentas – Vytautas Bakas. Jis lydėjo S. Skvernelį nuo pat politinės karjeros pradžios, tačiau pareiškė pasitraukiantis iš partijos, nes, jo vertinimu, vertybių testas nebuvo išlaikytas.
– Ar tikslinga buvo demokratams sakyti, kad sprendimas bus priimamas valdyboje?
– S. M.: Partijoje yra nemažai žmonių, kurie supranta, kad situacija tapo komunikaciniu košmaru. Tačiau šią intrigą nuolat kuria pats S. Skvernelis – kalbama, kad susitiksime, svarstysime, spręsime. Klausiau jo interviu: jis teigia nieko blogo nepadaręs, bet jei jam būtų pareikšti įtarimai ir atlikti procesiniai veiksmai, tuomet vėl priimtų sprendimus. Tas „jeigu“ kabės nuolat.
Partijoje yra nemažai žmonių, kurie supranta, kad situacija tapo komunikaciniu košmaru.
Šiandien galima konstatuoti, kad partija galutinai susiejo save su vienu asmeniu. Jei S. Skverneliui būtų pareikšti įtarimai ar paaiškėtų rimtų aplinkybių – pabrėžiu, nekonstatuoju, kad gandai yra tiesa, tačiau jei atsirastų faktų, metančių rimtą šešėlį, – partija nebegalėtų sakyti, kad nuo pradžių laikėsi skaidrumo principų ir bandė problemą izoliuoti. Ji jau būtų pasirinkusi eiti paskui vieną asmenį.
Tokiu atveju partija neturėtų kritinės masės, galinčios pasiūlyti alternatyvą. Jei tas vienas asmuo „degtų“, būtų sunku įsivaizduoti, kaip partija galėtų iš šios situacijos išbristi.
– Ar ši istorija gali paveikti demokratų reitingus?
– G. B. T.: Spėlioti nesinori, nes galimų scenarijų daug, ypač kai nėra aišku, kas vyksta teisiniuose procesuose. Jei remtumėmės klasikine politologine logika, žmogus tokioje situacijoje turėtų bent laikinai atsitraukti.
Problema siejama su jo pavarde, todėl reputacinė žala persiduoda ir partijai. Norint ją sumažinti, aktyvioje politikoje dalyvaujantis asmuo turėtų kuriam laikui pasitraukti.
Tačiau praktikoje viskas priklauso nuo to, ar yra, kas galėtų jį pakeisti – laikinai ar ilgesniam laikui. Šiuo metu Lietuvoje nematome ryškių figūrų, galinčių lygiaverčiai atstovauti partijai tiek Parlamente, tiek viešojoje erdvėje.
Šiuo metu Lietuvoje nematome ryškių figūrų, galinčių lygiaverčiai atstovauti partijai tiek Parlamente, tiek viešojoje erdvėje.
Politologai dažnai kritikuodavo konservatorius, socialdemokratus ar valstiečius dėl vadinamosios dvigalvystės problemos. Šiuo atveju matome priešingą situaciją – paradoksalu, bet dvigalvystė galėtų tapti laikinu sprendimu, kol paaiškės teisinės aplinkybės.
Pažvelkime į socialdemokratus: šiandien jie neturi vieno aiškaus lyderio, tačiau turi pakankamai žmonių, galinčių vieni kitus pakeisti. Taip buvo ne visada – prisiminkime sumaištį, kai Vilija Blinkevičiūtė pareiškė aktyviai nedalyvausianti Vyriausybės formavime, ar kai Gintautas Paluckas turėjo pasitraukti.
Krizių buvo, bet dabar jie turi vadinamąjį atsarginių suolelį – kalbame ne apie kokybę, o apie kiekybę. Būtent toks atsarginių suolelis šiuo metu būtų pravertęs ir valstiečių partijai.
Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše:
(be temos)
(be temos)
(be temos)