Ž. Kropaitė – atvirai apie darbą fabrike ir meilę M. Mikutavičiui

Apie televiziją per radiją pasakoti labai įdomu, nes vis dar nustembi jusdamas, kiek daug vaizdinių sukuria garsas, jei moki juo žaisti. O LRT radijo entuziastai tikrai moka, ir tikrai įdomu pažvelgti į šešis televizijos dešimtmečius važiuojant mašina keliu ir žiūrint ne į ekraną, o, pavyzdžiui, į kelią.

Aš pasakosiu apie nepriklausomybės atkūrimo laikotarpį, tik gaila, kad "Baltijos kelio" akordų negalėsiu panaudoti – argi ne intriguojantis faktas, kad jį norėta transliuoti per televiziją, tik techniškai buvo per sudėtinga, todėl transliuota per radiją? Bet tai dar tikslinsiuosi ir aiškinsiuosi, o drauge su manimi – tikiuosi – ir klausytojai.

– Kurių „užkulisinių“ televizijos darbo profesionalų virtuvė ir kuo jus intriguoja labiausiai?

– Režisierių, kurie sėdi prie pulto ir sugeba ne tik jį visą su milijonais mygtukų kažkaip suvaldyt, bet dar ir planų įdomesnių pagalvoti, ir visiems esantiems eteryje į ausinę juokelių pamėtyti. Nepamirštu, kaip „Labame ryte“ užsienio lietuviai dainavo apie tai, kaip jiems ilgu namų, o pulto režisierius po to juos kalbinusiai laidos vedėjai į ausinę komentavo: tai ko jūs negrįžtat? Esą, yra čia dar kažkiek tos žemės.

– Drąsiai išpažįstate meilę darbovietei – LRT, kas išties neįprasta deklaruoti. Pirmas klausimas būtų – už ką taip ją mylite? Antras – vadinasi, kitam transliuotojui nėra galimybės jūsų pavilioti ?

– Už kūrybinę laisvę ir nepriklausomybę labiausiai. Bet nesutinku, kad neįprasta.

Dėl vilionių nesinori kalbėti, be to, iš patirties žinau, kad su tais „niekada“ imi ir prisikalbi. Taip pat žinau ir suprantu, kad didelė dalis „suviliotųjų“ maloniai nuvalytais takeliais po kiek laiko parkeliavo namo.

– Kiek jums gyvenime yra svarbu įdomus darbas? Susiklosčius aplinkybėms imtumėtės dirbti mechaninį, rutininį darbą?

– Puikiai suprantu, kad visaip tame gyvenime gali susiklostyti. Bet pamenu, kai po antro ir trečio kurso dirbau Portlande, JAV, mokyklinių uniformų įmonėje, po 8 valandų darbo biure eidavome su kolegomis kelioms valandoms „prisidurti“ į patį fabriką – padėti pakuoti uniformų.

Finansiškai tai buvo labai pelninga, bet labai ryškiai atsimenu tokią keistą tuštumą galvoje – neši uniformą iš vienos lentynos į kitą arba iš lentynos į dėžę, ir kažkaip neišeina sugalvoti, apie ką galvoti – reikia skaičiuoti uniformas, ir tarp tų skaičių kažkaip nė viena mintis neįtelpa.

– Jaučiate aplinkinių pavydą ne dėl to, kad dirbate televizijoje ir radijuje, bet dėl to, jog dirbate tai, kas jus „veža“?

– Būna, kad žmonės sako: „Tu tai, matai, atradai savo kelią, o man, va, tik šeimos gyvenimas sekasi“ ar kažką panašaus.

Šiuo atveju aš labai aiškiai galiu pasakyti, ką išmokau iš radijo vadovo ir kuo labai tikiu: visiems visko gyvenime padalyta po lygiai, tik skirtingai paskirstyta.

„60 akimirkų“ – šeštadieniais 21 val. per LRT televiziją.

„Šeši televizijos dešimtmečiai“ – sekmadieniais 11.05 val. per LRT radiją.